Kašmyrų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kašmyrų kalba
कॉशुर, کٲشُر
KalbamaPakistanas, Indija (Kašmyras)
Kalbančiųjų skaičius7,1 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųį šimtuką nepatenka
Kilmėindoeuropiečių
indoiranėnų
indoarijų
dardų
kašmyrų
Rašto sistemosšarada, devanagari, arabų
Oficialus statusas
Oficiali kalbaDžamu ir Kašmyras
Kalbos kodai
ISO 639-1ks
ISO 639-2kas
ISO 639-3kas

Kašmyrų kalba, kašmiri (کٲشُر, कॉशुर = kạ̄šur) – indoeuropiečių kalbų šeimos, indoiranėnų šakos kalba, dažniausiai priskiriama dardų kalboms. Vartojama daugiausia Kašmyre, viena iš oficialių Indijos kalbų (vartojama Džamu ir Kašmyro valstijoje). Taip pat vartojama kašmyrų diasporos, gyvenančios už Kašmyro ribų: Utar Pradeše, Delyje, Pakistane, Jungtinėje Karalystėje. Kalbančiųjų skaičius – 7,1 mln. žmonių.

Svarbiausios tarmės – kašmyrų (ja pagrįsta literatūrinė kalba) ir kaštavarų (kištvari). Kitos tarmės (bakavalų, bundžvalų, pogulų, siradžų, rambanų ir kt.) paveiktos dogrų kalbos (Džamu ir Kašmyro valstijos oficiali kalba).

Kašmyrų kalba turi 2 gimines, 3 linksniius (kai kurie vyriškosios giminės vienaskaitos vardažodžiai turi 4 linksnius – ir agentyvą), veiksmažodžiai 3 veikslus, vartojamos ergatyvinės konstrukcijos. Leksikoje gausu skolinių iš kitų dardų kalbų, sanskrito, pandžabų, persų kalbos.

Tradiciškai kašmyrų kalba buvo užrašoma šarados raštu (kilusiu iš brahmi raštų), tačiau dabar naudojami raštai yra devanagari ir arabų rašto variantas (persų raštas). Šarada naudojama tik liturginėms reikmėms. Rašytiniai paminklai kašmyrų kalba žinomi nuo XII–XIII a., poezija suklestėjo XIV a. (mistikės šaivės Lalos Didi eilės).[1]

Kašmyrų kalba turi 28 balsius. Tai daugiausiai balsių turinti kalba pasaulyje.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kašmyrų kalba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  2. „Iliustruotasis mokslas“, 2011 kovas nr. 3
Wikipedia
Wikipedia
Vikipedija Kašmyrų kalba