Semitų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Semitų
Paplitimas: Šiaurės Afrika, Pietvakarių Azija, Somalio pusiasalis
Kalbų skaičius: 78
Kilmė:

Semitų-chamitų
>Semitų

ISO 639-2:
Afroasiatic languages-en.svg
Klasifikacija: pietų semitų, rytų semitų, vakarų semitų (arabų kalba)

Semitų kalbos yra afroazinių kalbų šeimos atšaka. Jomis kalba apie 260 milijonų žmonių Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Etiopijos-Somalio regione. Svarbiausios šiuolaikinės semitų kalbos yra arabų kalba, hebrajų kalba ir amharų kalba (ja kalbama Etiopijoje). Tarp semitų kalbų yra daugybė reikšmingų išmirusių senovės kalbų, pvz., akadų kalba, aramėjų kalba.

Etimologija[taisyti | redaguoti kodą]

„Semitų kalbomis“ šią kalbų grupę 1781 m. pavadino filologas August Ludwig von Schlözer pagal biblinį personažą Semą, kuris Senajame Testamente vadinamas aramėjų, asirų, elamitų, chaldėjų ir lidų protėviu.

Kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Semitų kalbos yra viena Semitų-chamitų šeimos šaka, kuri, skirtingai nei dauguma kitų šios šeimos atstovių, susiformavo ir vystėsi ne Afrikoje, o Azijoje. Nėra aišku, kada proto – semitai atsiskyrė nuo bendro semitų – chamitų kamieno, bet laikoma, kad IV tūkst. pr. m. e. ji jau buvo Arabijos pusiasalyje, iš kur ir plito Artimuosiuose Rytuose.

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Išskiriamos trys pagrindinės semitų grupės šakos, kurių pati gausiausia šiuo metu yra vakarų semitai.

  • Pietų semitai – laikoma seniausia semitų atšaka, susiformavusia dab. Jemeno ar Etiopijos teritorijoje. Jai priklausė:
    • Pietų Arabų kalbos: išnykusios kalbos, kuriomis kalbėta Senovės Jemene: sabiečių, minėjų, hadramautų, katabanų ir kt. kalbos. Visos yra mirusios.
    • Etiopų kalbos: jai priklauso didžiausia šiuo metu pietų semitų kalba amharų kalba, taip pat mirusi kalba gezas. Šiai kalbų grupei priskiriama daugybė smulkių kalbelių, kuriomis kalbama pietinėje Etiopijoje.
    • Rytų pietų semitų kalbos – daug smulkių kalbų, kuriomis kalbama Jemeno ir Omano teritorijose.
  • Rytų semitai – mirusių kalbų šaka. Svarbiausios jos atstovės buvo akadų kalba ir eblų kalba.
  • Vakarų semitai – gausiausia kalbų šaka. Ji klasifikuojama:
    • Šiaurės vakarų semitų kalbos – didžiulė grupė kalbų, kurių dauguma yra mirusios. Tai – amoritų, ugaritų, aramėjų, amonitų, moabitų, edomitų kalbos. Vienintelė šiuo metu naudojama kalba yra hebrajų kalba, kuri irgi buvo mirusi, bet atgaivinta. Labai daug šios atšakos kalbų buvo ar yra naudojamos kaip liturginės: pvz., iš aramėjų kalbos kilusios sirų kalba, mandėjų kalba ir pan.
    • Arabų kalbos – atšaka, kuria šneka daugiausia žmonių Šiaurės Afrikoje ir pietvakarių Azijoje. Praktiškai vienintelė atstovė yra arabų kalba, kuri dalijama į daugybę dialektų.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]