Reinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Reinas
Lorelei
Lorelei
Ilgis 1230 km
Baseino plotas 185000 km²
Vidutinis debitas 2300 m³/s
Ištakos Alpių kalnai
Žiotys Šiaurės jūra, Hoek van Holland, Nyderlandai
Šalys Šveicarija, Italija, Lichtenšteinas, Austrija, Vokietija, Prancūzija, Liuksemburgas, Nyderlandai
Commons-logo.svg Vikiteka: ReinasVikiteka

Reinas (ret. Rein, vok. Rhein, pranc. Rhin, it. Reno, ol. Rijn) vienas iš srovingiausių ir reikšmingiausių Europos vandens kelių. Nuo ištakų iki žiočių upės ilgis yra maždaug 1 230 kilometrų, iš jų 883 km tinkami laivybai. Upės baseino plotas užima 198 735 km² (Duomenys pagal „International River Network“ (IRN)). Vidutinis debitas prie deltos siekia 2,330 m³/s, kas yra tik šiek tiek mažiau nei Nilo debitas. Netoli Emericho (Šiaurės Reino-Westfaleno žemė) didžiausias apskaičiuotas upės srovės debitas (1926 m. duomenys) yra 12 000 m³/s, o mažiausias debitas (1947 m. duomenys) 600 m³/s.

Vardas[taisyti | redaguoti kodą]

Reino vardo kilmė panašiai į Ronos upės pavadinimo arba antikinio Volgos pavadinimo Rha kilmę. Jie tikriausiai kilę iš indoeuropietiško veiksmažodžio re arba ri , reiškiančio 'tekėti' atgal. Iš šito šakninio žodžio kilo, pvz., vok. rinnen 'tekėti' arba senovės graikų žodis rhëin, kuris taip pat reiškia tekėti. Taip pat kilo romanų kalbose pasitaikantis žodžiai, reiškiantys 'upė' (pvz.: isp. río). Pavadinimas taip pat gali būti kildinamas iš keltiško ro-ean , reiškiančio 'tekantys vandenys' bei 'platūs vandenys'. Galai šią upę vadino Reinos (vėliau: Rēnos), taigi tikėtina, kad šį pavadinimą romėnai pasiskolino iš jų – Rhēnus. Airių kalboje iki šiol išlikęs šis archajiškas žodis – rian – jis reiškia 'jūra, marios'.

Reino vandens kelias[taisyti | redaguoti kodą]

555 Reino kilometras šalia Lorelei uolų

Reino kilometražas[taisyti | redaguoti kodą]

Žymėjimai abiejuose upės krantuose parodo kilometražą, pagal kurį orientuojasi laivyba ir vyriausybė. Reino žymėjimai prasideda Konstanco miesto tiltų viduryje ir baigiasi 1032,8 kilometru Hoek van Holland‘e (Roterdamo priemestis). Pirmas toks Reino sužymėjimas įvyko 1939 Balandžio 1, pradedant žymėti išilgai nuo Konstanco. Dėl kai kurių žymėjimų reto išdėstymo atsirado papildomi žymėjimai, vadinami „trumpaisiais kilometrais“. Jie yra netoli km 22-23 (-0,400 km) Roxheimo, km 436-37 (-0,365 km) ir virš Binger Locho km 529-30 (-0,475 km). Pagal šį žymėjimą Reino ilgis yra maždaug 1,2 km per didelis. Matuota buvo dešiniu krantu palei srovės kryptį ir čia matavimo žymės stovi maždaug šiek tiek daugiau nei kas 100 m viena nuo kitos.

Reino kilometrų sužymėjimai sužymėti dideliuose ženkluose. 500 metrų žymės žymimos juoda spalva ant balto pagrindo. Trumpesni 100 metrų žymėjimai – maždaug 100 cm x 50 cm dideli stačiakampiai, uždėti ant maždaug 2 m geležinių stulpų. Vokiškame-prancūziškame Reino ruože, tarp Baselio ir Lauterburgo, skaičiavimai pateikti visada dešiniajame krante (žiūrint pasroviui).

Taip pat Reino kilometrų galima rasti ir kitokiuose kelio ir upės žymėjimuose.

Intakai[taisyti | redaguoti kodą]

Reino baseinas
Kairieji Dešinieji

Reino upės slėnis[taisyti | redaguoti kodą]

Reino upės slėnis yra Šiaurinėje Vestfalijoje. Reinas išteka iš Šveicarijos Alpių kalnų ir plukdo savo vandenis į žiotis Šiaurės jūroje prie Roterdamo. Reino slėnis kerta Reinlando plokščiakalnį ir Reino skalūno kalvas. Pačioje siauriausioje ir giliausioje slėnio vietoje Reino slėnio ilgis siekia 130 km (nuo Bingeno iki Bonos). Palei Reino slėnį yra 50 pilių.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Manfred Fenzl: Der Rhein. Schaffhausen – Nordsee und zum IJsselmeer. Führer für Binnengewässer. 4. Auflage. Delius Klasing, Bielefeld 2005, ISBN 3-89225-466-4.
  • Hans Chr. Hoffmann, Dietmar Keller, Karin Thomas (Hrsg.): Der Rhein – Unser Weltkulturerbe. Dumont, Köln 2003, ISBN 3-8321-7323-4.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]