Pereiti prie turinio

Domestikacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Domestikacija (lot. domesticus; naminis) – laukinių gyvūnų, paukščių, žuvų prijaukinimas, naujų veislių išvedimas bei jų dirbtinis perkilnojimas į kitas ekosistemas, kurių rūšinėje sudėtyje jų anksčiau nebuvo. Domestikacijos apibrėžimas taip pat apima augalų, vabzdžių domestikaciją. lol

Žemaitukai – viena seniausių naminių arklių (Equus ferus caballus) veislių Europoje, žinoma jau nuo VI–VII amžiaus[1], išvesta Lietuvos teritorijoje.

Didžioji dauguma gyvūnų, kurie buvo tinkami maistui (mėsai, pienui, kiaušiniams), odai, kelionėms, darbui (traukiamieji ir nešuliniai gyvuliai) ar turėjo kitos reikšmės žmogui buvo prijaukinti Azijoje. Šuo, pirmasis žmogaus prijaukintas gyvūnas, buvo prijaukintas prieš 15 tūkst. m., kiaulė, avis, ožka, karvė, katė – prieš 10 tūkst. m., višta – prieš 8 tūkst. m., arklys, vienkupris kupranugaris, azijinis buivolas – prieš 5 tūkst. m. Kiek vėliau – dvikupris kupranugaris, jakas. Afrikoje prieš 4,5 tūkst. m. prijaukinti asilai. Pietų Amerikoje prieš 6 tūkst. metų prijaukintos lamos ir alpakos, o Šiaurės Amerikoje prieš 3,7 tūkst. m. – kalakutai. Tiek jakas, tiek indijinis dramblys, tiek medžiokliniai ir kt. paukščiai yra santykinai nepažaboti – afrikinis ir amerikinis stručiai, daugelis medžioklėje panaudojamų dieninių plėšriųjų paukščių (vanagai, sakalai, ereliai), padedančių žvejoti Pietryčių Azijos regiono žvejams (kormoranai).

Lietuvoje yra išvestos kelios naminių gyvulių veislės pripažintos nacionaliniu materialiosios kultūros paveldu. Tarp jų Žemaitukai ir Stambieji žemaitukai.

Augalai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmonės laukinius javus, sėklas ir riešutus rinko tūkstančius metų iki jų domestikavimo; laukiniai kviečiai ir miežiai Levante buvo renkami prieš 23 000 metų.[2] Vakarų Azijos neolito bendruomenės augalus pradėjo kultivuoti maždaug prieš 11 000 – 13 000 metų.[3] Pagrindinius Vakarų Azijos neolito bendruomenių kultūrinius augalus sudarė javai (dvigrūdžiai ir vienagrūdžiai kviečiai, miežiai), ankštiniai augalai (lešiai, žirniai, avinžirniai, lęšiniai vikiai) bei linai.[4][5] Augalai buvo domestikuoti atskiruose židiniuose, 13-oje kultūrinių augalų kilmės centrų (suskirstytų į 24 sritis) Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje.[6] Ryžiai pradėti kultivuoti Rytų Azijoje.[7][8] Sorgai buvo plačiai auginami Užsachario Afrikoje,[9] o žemės riešutai, medvilnė,[10] moliūgai,[11] kukurūzai,[12] bulvės[13] ir manijokai[14] buvo domestikuoti Amerikoje.

Remiantis archeologiniais ir genetiniais duomenimis, tolimesnė domestikacija vyko nuosekliai ir plačiai pasklido – ji susidėjo iš daugybės smulkių etapų ir apėmė plačias teritorijas.[15] Tai buvo pertrūkių turintis bandymų ir klaidų procesas, dažnai lėmęs išsiskiriančių požymių ir savybių atsiradimą.[16]

Jei gyvūnų domestikacija labiausiai paveikė elgseną kontroliuojančius genus, tai augalų sukultūrinimas didžiausią įtaką turėjo genams, atsakingiems už morfologiją (sėklų dydį, augalo struktūrą, sėklų sklaidos mechanizmus) bei fiziologiją (dygimo ar nokimo laiką).[17]

Taip pat skaityti

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ mokslolietuva.lt / Lietuvių žirgai, šuoliuojantys tautos istorijoje, 2016 liepos 7
  2. ↑ Weiss, E., Kislev, M.E., Simchoni, O. & Nadel, D. Small-grained wild grasses as staple food at the 23000-year-old site of Ohalo II Economic Botany 58:s125-s134.
  3. ↑ Purugganan, Michael D.; Fuller, Dorian Q. (2009-02-01). „The nature of selection during plant domestication“ (PDF). Nature. 457 (7231): 843–848. Bibcode:2009Natur.457..843P. doi:10.1038/nature07895. PMID 19212403. S2CID 205216444.
  4. ↑ Zohary, Daniel; Hopf, Maria; Weiss, Ehud (2012). Domestication of Plants in the Old World (4 leid.). Oxford: Oxford University Press. doi:10.1093/acprof:osobl/9780199549061.001.0001. ISBN 978-0-19-954906-1.
  5. ↑ Banning, Edward B. (2002). „Aceramic Neolithic“. Rinkinyje: Peregrine, Peter N.; Ember, Melvin (red.). Encyclopedia of Prehistory, Volume 8: South and Southwest Asia. Kluwer Academic/Plenum Publishers.
  6. ↑ Harris, David R. (1996). The Origin and Spread of Agriculture and Pastoralism in Eurasia. London: University College London Press. pp. 142–158. ISBN 978-1-85728-537-6.
  7. ↑ Normile, Dennis (1997). „Yangtze seen as earliest rice site“. Science. 275 (5298): 309–310. doi:10.1126/science.275.5298.309. S2CID 140691699.
  8. ↑ "New Archaeobotanic Data for the Study of the Origins of Agriculture in China", Zhijun Zhao, Current Anthropology Vol. 52, No. S4, (2011), pp. S295-S306
  9. ↑ Carney, Judith (2009). In the Shadow of Slavery. Berkeley and Los Angeles, California: University of California Press. pp. 16. ISBN 978-0-520-26996-5.
  10. ↑ Dillehay, Tom D.; Rossen, Jack; Andres, Thomas C.; Williams, David E. (2007). „Preceramic Adoption of Peanut, Squash, and Cotton in Northern Peru“. Science. 316 (5833). American Association for the Advancement of Science (AAAS): 1890–1893. Bibcode:2007Sci...316.1890D. doi:10.1126/science.1141395. PMID 17600214. S2CID 43033764.
  11. ↑ Smith, Bruce D. (2006). „Eastern North America as an Independent Center of Plant Domestication“. Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America. 103 (33): 12223–12228. Bibcode:2006PNAS..10312223S. doi:10.1073/pnas.0604335103. PMC 1567861. PMID 16894156.
  12. ↑ Piperno, Dolores R. (2011). „The Origins of Plant Cultivation and Domestication in the New World Tropics: Patterns, Process, and New Developments“. Current Anthropology. 52 (S4): S453 – S470. doi:10.1086/659998. S2CID 83061925.
  13. ↑ Spooner, David M.; McLean, Karen; Ramsay, Gavin; Waugh, Robbie; Bryan, Glenn J. (2005). „A single domestication for potato based on multilocus amplified fragment length polymorphism genotyping“. Proceedings of the National Academy of Sciences. 102 (41): 14694–14699. Bibcode:2005PNAS..10214694S. doi:10.1073/pnas.0507400102. PMC 1253605. PMID 16203994.
  14. ↑ Olsen, Kenneth M.; Schaal, Barbara A. (1999). „Evidence on the origin of cassava: Phylogeography of Manihot esculenta“. Proceedings of the National Academy of Sciences. 96 (10): 5586–5591. Bibcode:1999PNAS...96.5586O. doi:10.1073/pnas.96.10.5586. PMC 21904. PMID 10318928.
  15. ↑ Gross, Briana L.; Olsen, Kenneth M. (2010). „Genetic perspectives on crop domestication“. Trends in Plant Science. 15 (9): 529–537. Bibcode:2010TPS....15..529G. doi:10.1016/j.tplants.2010.05.008. PMC 2939243. PMID 20541451.
  16. ↑ Hughes, Aoife; Oliveira, H. R.; Fradgley, N.; Corke, F.; Cockram, J.; Doonan, J. H.; Nibau, C. (2019-03-14). „μCT trait analysis reveals morphometric differences between domesticated temperate small grain cereals and their wild relatives“. The Plant Journal. 99 (1): 98–111. doi:10.1111/tpj.14312. PMC 6618119. PMID 30868647.
  17. ↑ Zeder, Melinda A. (2012). „The domestication of animals“. Journal of Anthropological Research. 68 (2): 161–190. doi:10.3998/jar.0521004.0068.201. S2CID 85348232.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Domestikacija&oldid=7857330"