Eurazija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Eurazija
Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Eurazija

Eurazija – didžiausias žemynas Žemėje, sudarytas iš dviejų žemynų – Europos ir Azijos, retai kada jungiamas su Afrikos žemynu, sudarant vieną Eurafriką. Eurazijos plotas – 54 759 000 km², kas apima 36 % Žemės sausumos. Eurazijoje gyvena daugiau nei 5 mlrd. gyventojų (2010 m.), o tai yra apie ¾ visos planetos žmonių populiacijos.

Eurazija yra žemynas geografiniu požiūriu, o Europa ir Azija išskiriamos kultūriniu. Geografiškai nėra jokios ribos tarp Azijos ir Europos – ji sutartinė.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ilgą laiką didžiausiam planetos žemynui buvo duodami skirtingi pavadinimai. Aleksandras fon Humboltas „Azija“ vadino visą Eurazijos žemyną (t. y. kartu su Europa). Karlas Gustavas Roišlas 1858 m. išleistoje knygoje Handbuch der Geographie pirmasis pavartojo terminą „Doppelerdtheil Asien – Europa“ („Dvigubas žemynas Azija – Europa“). Patį terminą „Eurazija“ pirmą kartą pavartojo geologas Edgaras Suesas 1880 m.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Euraziją juosia Atlanto vandenynas vakaruose, Arkties vandenynas šiaurėje, Ramusis vandenynas rytuose ir Indijos vandenynas pietuose. Europą ir Aziją jungia tiek tektoninis bendrumas, tiek klimato juostų nepertraukiamumas.

Apie 2/3 Eurazijos užima kalnai ir plokščiakalniai, vidutinis žemyno aukštis 840 m. Pagrindiniai kalnų masyvai yra Himalajai, Alpės, Kaukazo kalnai, Hindukušas, Karakorumas, Tianšanis, Kunlunas, Altajaus kalnai, Sajanai, Pamyras, Dekano plokščiakalnis, Tibeto kalnynas, Vidurinio Sibiro plokščiakalnis. Svarbiausios lygumos ir žemumos – Rytų Europos lyguma, Vakarų Sibiro lyguma, Turano žemuma, Didžioji Kinijos lyguma, Indo–Gangos žemuma. Paviršius smarkiai paveiktas apledėjimų. Amžinasis įšalas Arktyje ir aukštikalnėse užima ~11 mln. km² plotą.

Klimatas labai įvairus – nuo arktinio šiaurėje iki pusiaujinio pietuose. Eurazijos pakraščiuose būdingas jūrinis klimatas (pietuose ir rytuose – musoninis), o centrinėje dalyje – žemyninis ir rūsčiai žemyninis. Šalčiausia žemyno dalis yra šiaurės rytuose (Verchojansko, Oimiakono apylinkės), karščiausia – Arabijos pusiasalis, Irano kalnynas. Labai dideli kritulių kiekio kontrastai – nuo mažiau 200 mm per metus Eurazijos pietvakariuose ir šiaurės rytuose iki > 10 000 mm per metus pietrytinėse Himalajų pašlaitėse (Čerapundžis ir kt.).

Ilgiausios upės – Jangdzė, Obė, Jenisiejus, Lena, Amūras, Hvanghė, Mekongas, Brahmaputra, Ganga, Indas, Tigras, Eufratas, Volga, Dunojus. Eurazijoje plyti didžiausi uždari baseinai – Kaspijos ir Aralo jūrų, Balchašo, Lobnoro. Didžiausias pratakus ežeras – Baikalas.

Eurazijoje yra visos šiaurės pusrutulio geografinės juostos – nuo arktinių dykumų iki pusiaujo miškų. Šiaurėje plyti dideli spygliuočių miškų masyvai (taiga), centrinėje dalyje – stepės ir dykumos (Karakumai, Gobis, Arabijos dykuma, Taklamakanas, Taro dykuma).[1]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eurazijoje vyrauja indoeuropiečių tautos (įvairios indų tautos – hindustaniai, pandžabai, bengalai, marathai, gudžaratai ir kt.; persai, kurdai, rusai, vokiečiai, prancūzai, italai, ispanai, anglai, lenkai, serbai, švedai ir kt.), kinų-tibetiečių tautos (kinai, tibetiečiai, mjanmai ir kt.), dravidai (tamilai, telugai, malajaliai, kanadai ir kt.), finougrai (vengrai, suomiai, estai, chantai, mansiai ir kt.), tiurkai (turkai, kazachai, totoriai, uzbekai, jakutai ir kt.), austroneziečiai (javiečiai, malajai, tagalai, visajai ir kt.), taip pat ne tokioms skaitlingoms kalbinėms šeimoms priklausančios tautos (vietnamiečiai, tajai, mongolai, khmerai, čiukčiai, ketai ir daug kt.).

Plačiausiai vartojamos kalbos – kinų, hindi, persų, bengalų, anglų, rusų, prancūzų, vokiečių, vietnamiečių.

Gyventojų pasiskirstymas labai netolygus – visa šiaurinė dalis (Sibiras, Arkties salos ir pakrantės, taigos ir tundros zonos vietovės), didelė dalis centrinių rajonų (Mongolija, Kazachijos kalvynas, Tibeto kalnynas, Rytų Turkestanas ir kt.) gyvenami labai retai. Tankiausiai apgyvendintos derlingos lygumos, upių slėniai, salos – Rytų Kinijos lyguma, Indo–Gangos žemuma, Malajų salynas, Vakarų Europa, Japonijos salos. Didžiausi megapoliai – Tokijas, Šanchajus, Mumbajus, Pekinas, Seulas, Džakarta, Kalkuta, Delis, Stambulas, Čenajus, Maskva, Londonas, Paryžius.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 143–144 psl.