Paprastasis varnėnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sturnus vulgaris
Paprastasis varnėnas (Sturnus vulgaris)
Čiulbantis paprastasis varnėnas (Sturnus vulgaris)

Paprastojo varnėno giesmė
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Varnėniniai
(Wikispecies-logo.svg Sturnidae)
Gentis: Tikrieji varnėnai
(Wikispecies-logo.svg Sturnus)
Rūšis: Paprastasis varnėnas
(Wikispecies-logo.svg Sturnus vulgaris)
Paplitimas
Paprastųjų varnėnų paplitimo arealas pasaulyje

Natūralus paplitimo arealas Eurazijoje ir Šiaurės Afrikoje:

     perimvietės
     sėslus
     žiemavietės

Introdukuota rūšis kituose pasaulio regionuose:

     perimvietės
     sėslus
Binomas
Sturnus vulgaris
Linnaeus, 1758

Paprastasis varnėnas, nuo seno Lietuvoje buvo vadinamas tiesiog varnėnu, špoku, šnekučiu (Sturnus vulgaris) – žvirblinių paukščių (Passeriformes) genties, varnėninių (Sturnidae) šeimos, tikrųjų varnėnų (Sturnus) genties paukštis.

Paprastųjų varnėnų morfologinis piešinys (viršuje, ryškiomis, blizgančiomis spalvomis du patinėliai, apačioje - patelė) iš Džono Gouldo (John Gould) knygos: Birds of Asia, Vol. IV, Parts XIX,-XXIV.
Paprastasis varnėnas
Paprastojo varnėno kiaušiniai

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto vandenyno iki Baikalo ir Himalajų. Šiaurinė arealo riba eina Kolos pusiasaliu ir Obės žemupiu, pietuose siekia pietų Himalajus, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros, gyvena kai kuriose salose. Introdukuotas Šiaurės Amerikoje, Pietų Afrikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Okeanijos salose.

Žiemoja Afrikoje, Europoje.

Lietuvoje dažna rūšis, gyvena Sturnus vulgaris vulgaris porūšis. Tradiciškai, į Lietuvą paprastieji varnėnai maždaug parskrenda per taip vadinamą kovarnių dieną - kovo 4 d., bet dėl XX a. pabaigoje prasidėjusio pasaulinio klimato atšilimo ši parskridimo data gali keistis. Jau dabar, dalis jų populiacijos žiemoja Lietuvoje.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Patinas juodas, ryškaus metalo žvilgesio. Sparnai ir uodega rusvi. Snapas geltonas. Kojos rusvos. Patelė ne tokių ryškių spalvų, snapas gelsvas. Rudenį patino ir patelės kūno apatinė pusė išmarginta didokomis baltomis dėmėmis, viršutinė rusvais taškais.

Kūno svoris 58–101 g - patinėliai sveria apie 81 g, patelės apie 76 g. Kūno ilgis 19–23 cm, skersmuo tarp abiejų išskleistų sparnų galų 31–44 cm, sparno ilgis 11,8-13,8 cm, uodega 5,8-6,8 cm, snapas 2,5-3,2 cm ilgio, čiurna 2,7-3,2 cm ilgio.

Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavasarį pasirodo kovo mėn. Gyvena gyvenvietėse, pamiškėse, soduose. Laikosi šalia žmogaus. Atšilus orui rytais ir vakarais grupelėmis čiulba medžių viršūnėse, ant inkilų, antenų, stulpų. Aktyviausiai čiulba patinai, garsas primena plakimą. Lizdą krauna inkiluose, uoksuose. Jį iškloja šiaudais, žolėmis, samanomis ir plunksnomis. Peravietė būna ne toliau kaip už 2 km nuo pagrindinių maitinimosi plotų. Poros pastovios. Deda 5-6 melsvus kiaušinius. Peri 14 dienų. Po 21 d. jaunikliai palieka lizdą. Išveda dvi vadas. Pastebėta, kad radę skruzdėlių varnėnai kišasi jas sau po sparnais į plunksnas.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minta įvairiais bestuburiais (vabzdžiais, sliekais, moliuskais), vasaros gale, rudenį nulesa uogas, obuolius[2].

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išskiriama 13 paprastojo varnėno porūšių[3]:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. „IUCN Red List - Sturnus vulgaris“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2018-10-31. 
  2. „Lietuvos fauna“: Paukščiai 2., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.
  3. worldbirdnames.org / Nuthatches, Wallcreeper, treecreepers, mockingbirds, starlings, oxpeckers (IOC World Bird List. VERSION 10.2)