Toskana

Toskana
Toscana

Valstybė

Italija

Zona

Centrinė Italija

Administracinis centras

Florencija

Provincijos

Arecas, Grosetas, Florencija, Livornas, Luka, Masa-Carara, Piza, Pistoja, Pratas, Siena

Komunų skaičius

287

Gyventojų

3 660 834^[1]

Plotas

22 987 km²

Tankumas

159 žm./km²

Vikiteka

ToskanaVikiteka

Toskana (Toscana) – regionas vidurio Italijoje. Pietuose ribojasi su Lacijumi, rytuose su Umbrija ir Marke, šiaurėje – su Emilija-Romanija ir Ligūrija. Vakaruose krantus skalauja Tirėnų jūra. Plotas 22 990 km², gyventojų – apie 3,6 mln.

Toskana žinoma dėl gražaus kraštovaizdžio bei meno palikimo. Toskana laikoma Italų renesanso tikrąja gimtine, čia gimė ir dirbo tokios mokslo ir meno įžymybės kaip Frančeskas Petrarka, Dantė, Botičelis, Mikelandželas, Leonardo da Vinci, Galilėjus, Amerigas Vespučis ir Pučinis. Toskana turi savo virtuvę ir ypač garsėja vynu (garsiausi iš jų yra Chianti, Vino Nobile di Montepulciano, Morellino di Scansano ir Brunello di Montalcino).

Šešios Toskanos vietos priklauso Pasaulio paveldo sąrašui: Florencijos senamiestis (1982 m.), Sienos senamiestis (1995 m.), Pizos aikštė ir katedra (1987), San Giminjano senamiestis (1990 m.), Pjencos senamiestis (1996 m.) ir Val d’Orčijos senamiestis (2004 m.). Be to Toskanoje yra 120 gamtos draustinių. Tad Toskana ir Florencija susilaukia milijonų turistų kiekvienais metais (2007 m. Florenciją aplankė 1,715 mln. žmonių)^[2].

Geografija

Toskanos paviršius daugiausia kalnuotas ir kalvotas. Šiaurinę ir šiaurės rytinę dalį užima Toskanos‑Emilijos Apeninai, šiaurės vakarus – Apuanės Alpių masyvas. Toskanos vidurinėje dalyje – Apeninų priekalniai (kalvos ir pavieniai kalnų masyvai – Amiatos, Metaliferės ir kiti), pajūryje ir prie upių – žemumos. Sričiai priklauso Toskanos salynas: Elba, Džilijas, Kapraja ir kitos.

Klimatas mediteraninis. Pajūryje per metus iškrinta 2000 mm kritulių, rytuose – 800 milimetrų. Didžiausios upės – Arnas (teka į Ligūrijos jūrą), Ombronė, Albenga (į Tirėnų jūrą). Iš dirvožemių vyrauja rudžemiai. Toskanos‑Emilijos Apeninų ir Kasentinesio miško, Falteronos kalno, Kampinjos nacionalinių parkų dalys, Toskanos salyno nacionalinis parkas.^[3]

Istorija

Iki etruskų pasirodymo Toskanos vėlyvojo bronzos ir geležies amžiaus pradžios istorija panaši į ankstyvųjų graikų. Antrame tūkstantmetyje pr. m. e. (apie 1350–1150 m. pr. m. e.) Toskanoje apsigyveno Apeninų kultūros žmonės, kurie prekiavo su Mikėnų ir Mino civilizacijomis Egėjo jūroje. Po to atsirado Vilanovos kultūra (1100–700 m. pr. m. e.) ir visą Etruskiją pradėjo valdyti vadai. Miestai-valstybės atsirado Vilanovano laikotarpio pabaigoje, o po to iškilo etruskai.

Etruskai buvo pirmoji didelė civilizacija regione: jie įdiegė transporto infrastruktūros pagrindus, žemdirbystę ir kalnakasybą, kūrė ryškų meną. Etruskai regione gyveno nuo priešistorinių laikų. Jų civilizacija užpildė sritis tarp Tibro ir Arno upių iki VIII a. pr. m. e., VII–VI a. pr. m. e. jie buvo zenite, o I a. jau buvo romėnų visiškai lotynizuoti. Etruskai prarado savo teritorijas Kampanijoje keltams, Kartaginai, Didžiajai Graikijai. Nors jie labai skyrėsi nuo graikų, patyrė didelę graikų, o vėliau ir romėnų įtaką. Viena iš jų žlugimo priežasčių buvo tai, kad aukštos kilmės etruskai pradėjo kalbėti lotyniškai.

Prijungę Etruskiją, romėnai įkūrė Pizos, Lukos, Sienos ir Florencijos miestus, atgabeno naujas technologijas ir užtikrino taiką. Tarp patobulinimų buvo kelių sistemos išplėtimas, akvedukų ir kanalizacijos įrengimas, daugybės pastatų (viešų ir privačių) statyba. Po to kai Vakarų Romos civilizacija žlugo V a., teritorija atiteko gotams. VI a. čia apsigyveno lombardai ir Luka tapo Tuskijos kunigaikštystės sostine.

Piligrimai, keliaudami Via Francigena, tarp Prancūzijos ir Romos, praturtino šį kraštą viduramžiais. Bendruomenės, esančios šalia bažnyčių ir smuklių, tiekė piligrimams maistą ir pastogę ir taip praturtėjo.

Administracinis suskirstymas

Toskana padalinta į 10 provincijų:

Provincija	Plotas (km²)	Gyventojų skaičius	Tankumas (gyv./km²)
Areco provincija	3232	345 547	106,9
Florencijos provincija	3514	983 073	279,8
Groseto provincija	4504	225 142	50,0
Livorno provincija	1218	340 387	279,5
Lukos provincija	1773	389 495	219,7
Masos-Kararos provincija	1157	203 449	175,8
Pizos provincija	2448	409 251	167,2
Pistojos provincija	965	289 886	300,4
Prato provincija	365	246 307	674,8
Sienos provincija	3281	268 706	81,9

Didžiausi miestai

Savivaldybė su > 30 000 gyv.^[4]	Provincija	Gyv. skaičius	Plotas (km²)
Florencija	Florencijos provincija	370 702	102.41
Pratas	Prato provincija	187 994	97,45
Livornas	Livorno provincija	161 084	104.79
Arecas	Areco provincija	100 140	386,25
Pistoja	Pistojos provincija	90 226	236
Piza	Pizos provincija	88 332	185
Luka	Lukos provincija	84 928	185
Grosetas	Groseto provincija	82 284	474,46
Masa	Masos-Kararos provincija	71 006	94
Karara	Masos-Kararos provincija	65 612	71
Viaredžas	Lukos provincija	64 427	31,88
Siena	Sienos provincija	54 561	118
Skandičis	Florencijos provincija	50 304	59,59
Empolis	Florencijos provincija	48 070	62
Sesto Fjorentinas	Florencijos provincija	47 641	49
Kapanoris	Lukos provincija	46 231	156,59
Kašina	Pizos provincija	44 180	79,23
Kampi Bizencijus	Florencijos provincija	43 855	28
Pjombinas	Livorno provincija	35 079	129
Kamajorė	Lukos provincija	32 614	84
Rozinjano Maritimas	Livorno provincija	32 493	120
San Džuliano Termė	Pizos provincija	31 782	91,71

Taip pat skaitykite

Pizos bokštas

Išnašos

↑ Toscana: Italy. – City Population. Population statistics for countries, administrative divisions, cities, urban areas and agglomerations – interactive maps and charts. – citypopulation.de
↑ Top 150 City Destinations: London Leads the Way Archyvuota kopija 2010-02-09 iš Wayback Machine projekto.
↑ Toskana. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
↑ Popolazione residente al 30/11/2010, dati ISTAT Archyvuota kopija 2011-07-09 iš Wayback Machine projekto.

Italijos sritys
Abrucai \| Aostos Slėnis \| Apulija \| Bazilikata \| Emilija-Romanija \| Friulis-Venecija Džulija \| Kalabrija \| Kampanija \| Lacijus \| Ligūrija \| Lombardija \| Markė \| Molizė \| Pjemontas \| Sardinija \| Sicilija \| Toskana \| Trentinas-Alto Adidžė \| Umbrija \| Venetas

[1] Toscana: Italy. – City Population. Population statistics for countries, administrative divisions, cities, urban areas and agglomerations – interactive maps and charts. – citypopulation.de

[2] Top 150 City Destinations: London Leads the Way Archyvuota kopija 2010-02-09 iš Wayback Machine projekto.

[3] Toskana. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015

[4] Popolazione residente al 30/11/2010, dati ISTAT Archyvuota kopija 2011-07-09 iš Wayback Machine projekto.

[1]

[2]

[3]

[4]