Kladizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kladizmas (gr. κλάδος (klados) – šaka) – 1950 m. Vilio Heningo pasiūlytas metodas, kaip nustatyti organizmų filogenetinius (giminystės) ryšius ir kaip sudaryti filogenetines schemas (medžius). Kiekviena monofiletinė (t. y. kilusi iš vieno protėvio) šaka vadinama klada (monofiletine šaka). Nuo XX a. antrosios pusės kladizmas ypač populiarus tarp Vakarų šalių biologų sistematikų, bet per paskutinius 25-30 metų populiarėjantis Lietuvoje ir Rytų Europos šalyse.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rimantas Puplesis, Pasaulio biologinė įvairovė: Įvadas į gyvūnų ir augalų įvairovės vertinimą. Kaunas, Lututė, 2002, 146 psl. ISBN 9955-452-73-0