Balkarai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Balkarai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | ~130 000 |
| Populiacija šalyse |  Rusija: 108 426
|
| Kalba (-os) | karačiajų-balkarų |
| Religijos | musulmonai (sunitai) |
| Giminingos etninės grupės | karačiajai, totoriai |
Balkarai (малкъар/malqar/balqar) yra taulų („taulu“ – „kalniečiai“) tautos etnografinė grupė, gyvenanti Rusijos Šiaurės Kaukazo regione, daugiausia Karbardos-Balkarijos respublikoje. Taulų (karačiajų-balkarų) kalba, kuria jie kalba, priklauso tiurkų kalbų šiaurės vakarų (kipčiakų) grupės Ponto-Kaspijos pogrupiui.
Manoma, kad taulų (įskaitant balkarus) protėvių pirminė kalba priklausė Rytų Kaukazo kalbinės šeimos vainachų grupei, kuriai šiuo metu priklauso čečėnų, ingušų ir bacbiečių kalbos. VIII–IX a. ją išstumė indoeuropiečių kalbinės šeimos iranėnų grupei priklausanti alanų kalba, gimininga dabartinėms digorų ir osetinų kalboms, o XII–XIV a. – kumanų kalba, iš kurios išsivystė dabartinė taulų kalba.
Nuo XVI iki XIX a. vidurio priešinosi rusų užkariavimams Kaukaze. Dalis taulų pasitraukė į tuometinę Osmanų imperiją. Iki 1922 taulai (karačiajai ir balkarai) rusiškai buvo vadinami „totoriais kalniečiais“ (gorskije tatary), tačiau vėliau, siekdama suskaldyti Šiaurės Kaukazo tautų vienybę (1918–1919 m. egzistavo nepriklausoma Kalniečių Respublika, o 1921–1922 m. – Kalniečių ASSR Rusijos SFSR sudėtyje), Rusijos valdžia dalį taulų (balkarus) įjungė į vieną teritorinį darinį su viena iš adygų tautos etnografinių gupių – kabardiečiais, o kitą – karačiajus – su kita adygų etnografinę grupe – vadinamaisiais čerkesais. Šio taulų ir kai kurių kitų Šiaurės Kaukazo tautų politinio ir teritorinio suskaldymo pasekmės nėra pašalintos iki šiol. 1923 m. taulai pradėjo naudoti lotynų raidyną (vietoje ankstesnio arabiško), tačiau jau 1938 m. Rusijos valdžia privertė taulus pereiti prie kirilicos. 1944 m. taulai (karačiajai ir balkarai), taip pat kaip čečėnai, ingušai, Krymo totoriai, Meschetijos turkai ir kalmukai, buvo deportuoti į rytinius TSRS regionus; dalis jų žuvo. Grįžti į tėvynę jiems buvo leista tik 1956 m.
Tikintieji daugiausia musulmonai sunitai. Tradiciniai verslai – žemdirbystė (miežiai, kviečiai, kukurūzai, daržininkystė) ir gyvulininkystė (arklių, galvijų, ožkų ir avių auginimas); tradiciniai amatai – kalvystė, auksakalystė, audimas, odos ir vailoko gaminių gamyba.
