Ingušų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Ingušų kalba
ГӀалгӀай мотт
Kalbama: Rusija (Ingušija)
Kalbančiųjų skaičius: 305 868
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: į šimtuką nepatenka
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Šiaurės rytų Kaukazo
 vainachų
  ingušų

Rašto sistemos: kirilica
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Ingušijos vėliava Ingušija
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1:
ISO 639-2: inh
ISO 639-3: inh

Ingušų kalba (sav. ГӀалгӀай мотт) – kalba, priklausanti šiaurės rytų Kaukazo kalbų šeimai, vainachų pošeimiui ir vartojama ingušų, gyvenančių daugiausia Rusijai priklausančioje Ingušijos Respublikoje, taip pat aplinkiniuose Čečėnijos rajonuose. Kalbančiųjų skaičius – 305 tūkst. žmonių. Ingušų kalba yra oficiali Ingušijos kalba (sykiu su rusų kalba).

Ingušų kalba artima čečėnų kalbai. Galainų-čažų tarmė yra tarpinė tarp šių kalbų. Daug skolinių iš rusų kalbos.

Ingušų kalba nuo XX a. pr. buvo užrašoma arabiškais rašmenimis, 1923–1938 m. naudotas lotyniškas raidynas (nuo 1928 m. – bendras su čečėnų). Nuo 1938 m. iki šiol naudojamas kirilicos raidynas. Ingušų kalba leidžiama keletas laikraščių (svarbiausias – „Serdalo“, nuo 1923 m.).

Kalba turi 8 linksnius (vardininkas, ergatyvas, kilmininkas, naudininkas, aliatyvas, įnagininkas, latyvas, komparatyvas), sudėtingą laikų ir nuosakų sistemą.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]