Raseinių rajono savivaldybė
Raseinių rajono savivaldybė | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Lietuva | ||||||
Apskritis | Kauno apskritis | ||||||
Administracinis centras | Raseiniai | ||||||
Seniūnijų skaičius | 12 | ||||||
Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
Meras | Arvydas Nekrošius | ||||||
Gyventojų | 31 192[1] | ||||||
Plotas | 1 573 km² | ||||||
Tankumas | 20 žm./km² | ||||||
Aukščiausia vieta | 167 m | ||||||
Tinklalapis | raseiniai.lt | ||||||
Vikiteka | Raseinių rajono savivaldybėVikiteka |
Raseinių rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos centrinėje dalyje, Žemaitijoje. Administracinis centras – Raseiniai.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžioji Raseinių rajono dalis yra Rytų Žemaičių plynaukštėje, o pietuose paviršius leidžiasi į Nemuno žemupio žemumą. Aukščiausia rajono vieta (167 m) yra Kryžkalnio apylinkėse, žemiausia (30 m) – rajono pietryčiuose, Dubysos pakrantėje. Vidurinė sausio mėnesio temperatūra -4,8 °C, liepos mėnesio – +17,0 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 660–668 mm.
Pro rajoną teka Dubysa (su Kirkšnove, Gynėve, Lukne) Šešuvies, Šaltuonos, Mituvos aukštupiai. Telkšo 2 Raseinių rajono ežerai, 14 tvenkinių. Miškingumas – 21,3 %. Būdingi eglynai, pušynai, yra mišriųjų miškų. Didžiausi miškai – Lapkalnio-Paliepių, Šiluvos-Papušynio, Zvėgių-Kupsčių, Žalpių, Paupio.
-
Kraštovaizdis ties Liktėnais
|
55° 34' 30‘’ | |||||||||||
22° 40' 10‘’ |
|
23° 38' 30‘’ | |||||||||
55° 10' 30‘’ |
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Raseinių rajono savivaldybės istoriniai sąrašai | |
2001 m. gyventojų surašymas | |
2009 m. gyvenvietės | |
2011 m. gyventojų surašymas | |
2016 m. gyvenvietės | |
2020 m. suskirstymas | |
2021 m. gyventojų surašymas |
Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Raseinių apskrities 39 apylinkių. 1950–1953 m. jis priklausė Kauno sričiai. 1957 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1959 m. perduotos Kelmės rajono 6 apylinkės. 1962 m. prijungtas Ariogalos rajonas ir Kėdainių rajono 1 apylinkė; Raseinių rajono 3 apylinkės perduotos Kėdainių rajonui, 2 – Tauragės rajonui. 1963 m. Jurbarko rajonui perduotos 4 apylinkės (Paalsio apylinkė, Paišlynio apylinkė, Šimkaičių apylinkė, Vadžgirio apylinkė). 1965 m. prijungta dalis Kauno rajono. 1968 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.
1995 m. įkurta Raseinių rajono savivaldybė, pavaldi Kauno apskričiai. 2008 m. gruodžio 29 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-427 nuo 2009 m. sausio 1 d. įsteigtos 87 seniūnaitijos.
Savivaldybės istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1950 m. (Išsamiau) |
852 | 39 apylinkės | 1 miestas (Raseiniai) | |
1954 m. (Išsamiau) |
14 apylinkių | |||
1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau) |
878 | 55 713 | 14 apylinkių | 1 miestas |
1962 m. | 1128 | 16 apylinkių | 1 miestas | |
1963 m. (Išsamiau) |
15 apylinkių | |||
1967 m. | 1577 | 55 000 | ||
1970 m. (Išsamiau) |
1600 | 53 029 | 15 apylinkių | 2 miestai (Ariogala, Raseiniai) |
1972 m. (Išsamiau) |
1577 | 15 apylinkių | 2 miestai, 7 miesteliai (Betygala, Girkalnis, Lyduvėnai, Nemakščiai, Šiluva, Viduklė, Žaiginys), 633 kaimai, 34 kaimų dalys, 8 viensėdžiai, 3 glžk. stočių gyvenvietės | |
1976 m. (Išsamiau) |
1573 | 50 200 | 15 apylinkių | 2 miestai, 7 miesteliai, 633 kaimai, 34 kaimų dalys, 8 viensėdžiai, 3 glžk. stočių gyvenvietės |
1979 m. (Išsamiau) |
48 970 | 14 apylinkių | 2 miestai, 673 kaimo vietovės | |
1986 m. (Išsamiau) |
1573 | 13 apylinkių | 2 miestai, 7 miesteliai, 567 kaimai, 2 glžk. stočių gyvenvietės, 3 viensėdžiai | |
1989 m. (Išsamiau) |
1573 | 46 037 | 10 apylinkių | 2 miestai, 590 kaimo vietovių |
2001 m. (Išsamiau) |
1573 | 44 154 | 10 kaimo seniūnijų | 2 miestai, 7 miesteliai, 583 kaimai, 3 glžk. stočių gyvenvietės, 3 viensėdžiai |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m. | |||||||||
1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2007 m. | 2011 m.sur.[2] | 2014 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
55 713 | 53 029 | 48 970 | 46 037 | 44 154 | 42 363 | 37 193 | 35 496 | ||
2017 m. | 2019 m. | 2021 m.sur.[3] | - | - | - | - | - | ||
33 520 | 31 918 | 31 192 | - | - | - | - | - | ||
|
Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2011 m. gyveno 37 494 žmonės:[4]
|
2001 m. gyveno 44 154 žmonės:[5]
|
Pagal tikybą
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Romos katalikai – 89,6 %
- evangelikai liuteronai – 0,3 %
- stačiatikiai – 0,3 %
- kiti – 0,3 %
- netikintys/nenurodė – 9,5 %
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Savivaldybės teritorijoje yra:
- 2 miestai – Ariogala ir Raseiniai;
- 8 miesteliai – Betygala, Girkalnis, Kalnujai, Lyduvėnai, Nemakščiai, Šiluva, Viduklė ir Žaiginys;
- 590 kaimų.
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
- Raseiniai – 9865
- Ariogala – 2743
- Viduklė – 1425
- Girkalnis – 739
- Nemakščiai – 639
- Norgėlai – 557
- Šiluva – 530
- Sujainiai – 416
- Betygala – 406
- Virgainiai – 385
|
Administracija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Atstovaujamoji valdžia – Raseinių rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Raseinių rajono savivaldybės administracija.
Seniūnijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Savivaldybėje yra 12 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):
- Ariogalos miesto seniūnija (Ariogala)
- Ariogalos seniūnija (Ariogala)
- Betygalos seniūnija (Betygala)
- Girkalnio seniūnija (Girkalnis)
- Kalnujų seniūnija (Kalnujai)
- Nemakščių seniūnija (Nemakščiai)
- Pagojukų seniūnija (Kaulakiai)
- Paliepių seniūnija (Sujainiai)
- Raseinių miesto seniūnija (Raseiniai)
- Raseinių seniūnija (Raseiniai)
- Šiluvos seniūnija (Šiluva)
- Viduklės seniūnija (Viduklė)
Partnerystės ryšiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Savivaldybės, su kuriomis Raseinių rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:[6]
- Raplos apskritis, Estija, nuo 1991 m.
- Mlava, Lenkija, nuo 2002 m.
- Liubartuvas, Lenkija, nuo 2003 m.
- Žmerynkos rajonas, Ukraina, nuo 2012 m.
- Kekava, Latvija, nuo 2013 m.
- Oremas, Portugalija, nuo 2018 m.
- Volodymyras, Ukraina, nuo 2022 m.
Švietimas ir ugdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Raseinių rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:
- Ariogalos gimnazija
- Betygalos Maironio vidurinė mokykla
- Girkalnio pagrindinė mokykla
- Ilgižių mokykla-daugiafunkcis centras
- Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija
- Paupio mokykla-daugiafunkcis centras
- Pikčiūnų pagrindinė mokykla
- Pramedžiavos pagrindinė mokykla
- Pryšmančių pagrindinė mokykla
- Raseinių Kalno vidurinė mokykla
- Raseinių meno mokykla
- Raseinių pagrindinė mokykla
- Raseinių specialioji mokykla
- Raseinių technologijos ir verslo mokykla
- Raseinių Žemaičio gimnazija
- Raseinių Šaltinio progimnazija
- Šiluvos vidurinė mokykla
- Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija
- Vosiliškio pagrindinė mokykla
- Žaiginio Pranciškaus Šivickio pagrindinė mokykla
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today
- ↑ Raseinių rajono savivaldybės partneriai Archyvuota kopija 2022-10-25 iš Wayback Machine projekto., Raseinių rajono savivaldybė, 2022-08-09. Nuoroda tikrinta 2022-11-19.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Savivaldybės tinklalapis Archyvuota kopija 2012-02-08 iš Wayback Machine projekto.