Lapkalnio–Paliepių miškai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Lapkalnio-Paliepių miškai)
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°22′ š. pl. 23°36′ r. ilg. / 55.367°š. pl. 23.600°r. ilg. / 55.367; 23.600

Lapkalnio miškas ties Užvarčiais
Lapkalnio-Paliepių miškai. Pašušvio miškas
Partizanų žuvimo vieta

Lapkalnio–Paliepių miškai – miškų masyvas Raseinių rajono ir Kėdainių rajono savivaldybių teritorijoje, 8 km į šiaurės rytus nuo Ariogalos. Priklauso Raseinių ir Kėdainių miškų urėdijoms. Užima 37,1 km² plotą (mišku apaugę 27,95 km²).

Masyvą sudaro Juodžių, Lapkalnio, Paliepių, Pašušvio, Šilainių miškai. Teka Dubysos dešinysis intakas Gynėvė ir jos intakai Lendrė ir Upytė, taip pat Šušvės baseino upeliai (Pečiupė, Ažytė, Ažynas, Raguva, Skerdūmė). Paviršius lygus, šiaurinėje dalyje banguotas. Miško augavietės derlingos laikinai įmirkusios ir įmirkusios.

77 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 16 % vandens apsauginiai III grupės, 7 % ekosistemų apsaugos II grupės.

Medynai:

Jaunuolynai sudaro 26 %, pusamžiai medynai 31 %, bręstantys 19 %, brandūs 24 %. Medynų vidutinis amžius 48 m., bonitetas 1,4, skalsumas 0,71, tūris 196 m³/ha. Kasmet priauga 6,9 m³/ha.

Šiaurinėje dalyje įsteigtas Zembiškio miško botaninis draustinis.

Šiaurine dalimi eina kelias  3501  BetygalaIlgižiaiKrakėsBokštai . Miškuose ir greta įsikūrę kaimai: Lapkalnys, Skirgailinė, Zembiškis, Paskerdūmiukas, Šulcava, Graužai, Tilindžiai, Paliepiai, Žostautai, Juodžiai, Šliužiai, Daujotėliai, Paliepiukai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19441953 m. Lapkalnio-Paliepių miškuose veikė ir prieglobstį rado Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės ir Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės Lietuvos partizanai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas BrukasLapkalnio-Paliepių miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 528 psl.