Lapkalnio-Paliepių miškai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°22′ š. pl. 23°36′ r. ilg. / 55.367°š. pl. 23.600°r. ilg. / 55.367; 23.600

Lapkalnio-Paliepių miškai. Pašušvio miškas.

Lapkalnio-Paliepių miškai – miškai Raseinių rajono ir Kėdainių rajono savivaldybių teritorijoje, 8 km į šiaurės rytus nuo Ariogalos.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sudaro Juodžių, Lapkalnio, Paliepių, Pašušvio, Šilainių miškai. 42 % miškų yra valstybinės reikšmės, priklauso Raseinių ir Kėdainių miškų urėdijoms. Per masyvą teka Dubysos dešinysis intakas Gynėvė ir jos intakai Lendrė ir Upytė. Paviršius lygus, šiaurinėje dalyje banguotas.

Medynai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miškų plotas 3710 ha, mišku apaugę 2795 ha. Miško augavietės derlingos laikinai įmirkusios ir įmirkusios. 77 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 16 % vandens apsauginiai III grupės, 7 % ekosistemų apsaugos II grupės. Kultūrinės kilmės medynų 9 %, beržynų 48 %, eglynų 30 %, drebulynų 8 %, uosynų 5 %, juodalksnynų 4 %, ąžuolynų 3 %, pušynų 2 %, liepynų ir baltalksnynų po 1 %. Jaunuolynai sudaro 26 %, pusamžiai medynai 31 %, bręstantys 19 %, brandūs 24 %. Medynų vidutinis amžius 48 m., bonitetas 1,4, skalsumas 0,71, tūris 196 m³/ha. Kasmet priauga 6,9 m³/ha.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19441953 m. Lapkalnio-Paliepių miškuose veikė ir prieglobstį rado Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės ir Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės Lietuvos partizanai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas BrukasLapkalnio-Paliepių miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 528 psl.