Skirtino akmuo

Koordinatės

55°27′23″š. pl. 22°52′35″r. ilg. / 55.456360°š. pl. 22.876346°r. ilg.

Vieta

Raseinių rajono savivaldybė

Seniūnija

Nemakščių seniūnija

Aukštis

2,32 m

Plotas

6,08x2,32 m

Kultūros vertybių registras

Kodas

12335

Skirtino akmuo, taip pat Skirtinio, Paskirtinio, Velnio akmuo^[1] – mitologinis akmuo, geologinis gamtos paminklas, esantis Paskirtinio kaime, Nemakščių seniūnijoje, Raseinių rajone. Stūkso Raseinių miškų urėdijos Viduklės g-jos (3 kv.) teritorijoje, netoli Skirtino ir Jaujupio upelių santakos. Pasiekiamas pagal kelio ženklus, vedančius iš kelio 2121 Lioliai–Žalpiai–Viduklės GS link Molavėnų piliakalnių. Pervažiavus Paskirtinyje gilų Jaujupio slėnį, sukama į dešinę link piliakalnių, o važiuojant tiesiai apie 0,7 km, – pasiekiama pirmoji Molavėnų kaimo sodyba. Apie 100 m prieš ją, pasukus į kairę ir paėjus 100 m per ganyklą, nusileidžiama apaugusiu krūmais šlaitu prie akmens.

Riedulys yra Pašešuvio kraštovaizdžio draustinyje. Jis iš dalies guli raizgytoje Jaujupio, dešiniojo Šešuvies intako, vagoje. Per ją permestas lenktas tiltelis leidžia apžiūrėti akmenį iš visų pusių.

Istorija

1974 m. riedulys paskelbtas geologiniu gamtos paminklu, 1985 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų. Buvo nurodomas 6x5x2,2 m dydis.^[2]

Lietuvos geologijos tarnybos 1989 m. vertinimu,^[3] natūralus riedulys buvo sveikas, gulėjo gilaus slėnio dugne, tarp šlaito papėdės ir upelio vagos. Vienas riedulio šonas, kai vagoje pagausėja vandens, būna truputį apsemtas. Upelis yra palyginti menkas, nelabai vandeningas, todėl sausesniais metų periodais lengvai peršokamas. Prie pat paminklinio riedulio, maždaug už 8 ir 15 m, einant prieš upelio tėkmę, dešinėje pakrantėje bei slėnio šlaite keturiose vietose buvo pasodinti 10 ąžuoliukų grupelėmis po 3 ir po 2, atrodę skurdokai (du nudžiūvę), užgožti pievos žolynų.

1998 m. akmuo buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą, suteiktas regioninio reikšmingumo lygmuo, nustatyta 286 m² dydžio apsauginė zona.^[4]

Tautosakinės žinios

Akmuo apipintas padavimais ir pasakojimais. Pasak vieno iš jų, velnias nešęs tą akmenį ir ketinęs užmesti ant Molavėnų, tačiau to padaryti nepavyko, nes pametė jį bešokdamas per upelį. Dar pasakojama,^[3] kad senais laikais, kai žmonės gyvenę kartu su velniais, akmuo buvęs šlaito viršuje, tačiau atėję trys velniai, nuritinę jį prie upelio, bene norėję sau maudyklę pasidaryti. Spėjama, jog pagonybės laikais prie Skirtino akmens galėjusi būti apeigų vieta.

Duomenys

Pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastrą:^[5]

Ilgis – 7,25 m
Plotis – 6,08 m
Aukštis – 2,32 m
Apimtis ties žeme – 20,65 m
Perimetras – 20,65 m
Sudėtis – granitas su amfibolu ir biotitu^[3]

Išnašos

↑ Pagonybės refleksai Raseinių krašte alioraseiniai.lt 2010-09-04
↑ Gediminas Isokas. Lietuvos gamtos paminklai. – Vilnius, Mintis, 1995. // psl. 229
1 2 3 Geologinis paveldas. Geotopai (išrašas). Skirtino akmuo lgt.lrv.lt
↑ „Akmuo, vad. Skirtino, Molavėnų akmeniu“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
↑ Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Skirtino akmuo stvk.lt/map

Nuorodos

[1] Pagonybės refleksai Raseinių krašte alioraseiniai.lt 2010-09-04

[iso-2] Gediminas Isokas. Lietuvos gamtos paminklai. – Vilnius, Mintis, 1995. // psl. 229

[lgt-3] 1 2 3 Geologinis paveldas. Geotopai (išrašas). Skirtino akmuo lgt.lrv.lt

[4] „Akmuo, vad. Skirtino, Molavėnų akmeniu“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

[5] Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Skirtino akmuo stvk.lt/map

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]