Pereiti prie turinio

Gėluva

Koordinatės: 55°15′07″š. pl. 23°30′25″r. ilg. / 55.252°š. pl. 23.507°r. ilg. / 55.252; 23.507 (Gėluva)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gėluva
{{#if:280px
Bendruomenės centras
Gėluva
Gėluva
55°15′07″š. pl. 23°30′25″r. ilg. / 55.252°š. pl. 23.507°r. ilg. / 55.252; 23.507 (Gėluva)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Raseinių rajono savivaldybės vėliava Raseinių rajono savivaldybė
Seniūnija Ariogalos seniūnija
Gyventojų (2021) 306
Vikiteka Gėluva
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Gė́luva
Kilmininkas: Gė́luvos
Naudininkas: Gė́luvai
Galininkas: Gė́luvą
Įnagininkas: Gė́luva
Vietininkas: Gė́luvoje

Gėluva – kaimas Raseinių rajono savivaldybėje, 4 km į pietryčius nuo Ariogalos, tarp automagistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda  ir krašto kelio  196  AriogalaRaseiniaiKryžkalnis , kairiajame Dubysos krante. Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka, išlikęs Gėluvos dvaras. Kaime yra medžio apdirbimo, medienos briketų gamybos įmonės, mėsos cechas.

Gamybiniai pastatai
Gėluvos dvaras
Sodyba prie tvenkinio
Betoninis ženklas skvere „100“

Kaimo pietrytinėje dalyje yra I tūkstantmečio – II tūkstantmečio pradžios Gėluvos piliakalnis, dar žinomas kaip Birutkalnis, Birutės kalnas. Piliakalnio pietvakarinėje papėdėje yra Gėluvos kapinynas.

1578 m. minimas Gėluvos dvaras. Gėluvoje 1611 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia ir mokykla, tapę religinių kovų objektu. 1620 m. katalikai, kuriems vadovavo vyskupas Stanislovas Kiška, sudegino bažnyčią. Apie 1670 m. bažnyčia atstatyta, bet 1677 m. katalikų vėl sudeginta. 1692 m. minimas Gėluvos dvaras, buvęs Ariogalos paviete.

1738 m. Gėluva gavo savaitinio turgaus privilegiją. 1866 m. Gėluvoje buvo katalikų koplyčia, vėliau ji sunyko.

Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Jungtinės Kęstučio (nuo 1948 m. – Kęstučio) apygardos Lietuvos partizanai. 19501992 m. Ariogalos sodininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, ūkio administracija buvo įsikūrusi dvaro rūmuose. 1960 m. įsteigta pradžios mokykla, medicinos punktas, biblioteka.[2]

Kaimo lauke išarta keletas senovės Romos Marko Aurelijaus monetų.[3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
16921795 m. Ariogalos pavietas Žemaitijos seniūnija
18611915 m. Ariogalos valsčius Kauno apskritis
19191948 m. Kėdainių apskritis
19481950 m. Vilkijos apskritis
19501962 m. Gėluvos apylinkės centras Ariogalos rajonas
19621963 m. Raseinių rajonas
19631995 m. Ariogalos apylinkė
1995 Ariogalos seniūnija Raseinių rajono savivaldybė
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[4] 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8] 1985 m.[9] 1989 m.sur.[10]
99 133
(dvare)
302 316 405 407 484
2001 m.sur.[11] 2011 m.sur.[12] 2021 m.sur.[13] - - - -
482 410 306 - - - -
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Gėluva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 517 psl.
  3. Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a., Lietuvoa TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1972 m.
  4. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. GėluvaMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 544 psl.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. Gėluva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 596
  10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.