Gėluva
 | ||
|---|---|---|
  Gėluva |
||
| Koordinatės | 55°15′00″š. pl. 23°30′40″r. ilg. / 55.250°š. pl. 23.511°r. ilg.Koordinatės: 55°15′00″š. pl. 23°30′40″r. ilg. / 55.250°š. pl. 23.511°r. ilg. | |
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Raseinių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Ariogalos seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 400 (2013 m.) | |
 Vikiteka |
GėluvaVikiteka | |
Gėluva – kaimas Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, Ariogalos seniūnijoje, 4 km į pietryčius nuo Ariogalos, tarp automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir krašto kelio 196 Ariogala–Raseiniai–Kryžkalnis , kairiajame Dubysos krante. Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka, išlikęs Gėluvos dvaras.
.JPG)
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimo pietrytinėje dalyje yra I tūkstantmečio – II tūkstantmečio pradžios Gėluvos piliakalnis, dar žinomas kaip Birutkalnis, Birutės kalnas. Piliakalnio pietvakarinėje papėdėje yra Gėluvos kapinynas.
1578 m. minimas Gėluvos dvaras. Gėluvoje 1611 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia ir mokykla, tapę religinių kovų objektu. 1620 m. katalikai, kuriems vadovavo vyskupas Stanislovas Kiška, sudegino bažnyčią. Apie 1670 m. bažnyčia atstatyta, bet 1677 m. katalikų vėl sudeginta. 1692 m. minimas Gėluvos dvaras, buvęs Ariogalos paviete.
1738 m. Gėluva gavo savaitinio turgaus privilegiją. 1866 m. Gėluvoje buvo katalikų koplyčia, vėliau ji sunyko.
Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Jungtinės Kęstučio (nuo 1948 m. – Kęstučio) apygardos Lietuvos partizanai. 1950–1992 m. Ariogalos sodininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, ūkio administracija buvo įsikūrusi dvaro rūmuose. 1960 m. įsteigta pradžios mokykla, medicinos punktas, biblioteka.
Kaimo lauke išarta keletas senovės Romos Marko Aurelijaus monetų.[2]
Kaime yra medžio apdirbimo, medienos briketų gamybos įmonės, mėsos cechas. [3]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1692–1795 m. | Ariogalos pavietas, Žemaitijos seniūnija |
| 1861–1915 m. | Ariogalos valsčius, Kauno gubernija |
| 1919–1948 m. | Ariogalos valsčius, Kėdainių apskritis |
| 1948–1950 m. | Ariogalos valsčius, Vilkijos apskritis |
| 1950–1995 m. | Ariogalos apylinkė, Raseinių rajonas |
| nuo 1995 m. | Ariogalos seniūnija, Raseinių rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||||
| 1902 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | 1985 m.[9] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 99 | 133 (dvare) |
302 | 316 | 405 | 407 | 484 | 482 | ||
| 2011 m.sur.[12] | 2013 m. | - | - | - | - | - | - | ||
| 410 | 400 | - | - | - | - | - | - | ||
| |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a., Lietuvoa TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1972 m.
- ↑ Gėluva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 517 psl.
- ↑ Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Gėluva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 544 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Gėluva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 596 psl.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.