Virgainiai
| Virgainiai | ||
|---|---|---|
  Virgainiai |
||
| 55°24′50″š. pl. 22°51′25″r. ilg. / 55.414°š. pl. 22.857°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Raseinių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Viduklės seniūnija | |
| Gyventojų | 385 | |
Virgainiai – kaimas Raseinių rajono savivaldybės vakarinėje dalyje, 3 km į šiaurės vakarus nuo Viduklės. Seniūnaitijos centras.
Veikia Danutės Juškienės individuali įmonė, Žemės ūkio kooperatinė bendrovės „Žemaitijos pašarai“ elevatorius, Viduklės ir Nemakščių seniūnijų melioracijos statinių naudotojų asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjungos Raseinių skyriaus gamybinė-komercinė firma, Žemaičio parduotuvė, UAB „Agrochemos mažmena“ Viduklės žemdirbių aptarnavimo centras, kooperatinės bendrovės „Raseinių prekyba“ parduotuvė Nr. 14 (geležinkelio stotyje), UAB „Baltic Agro“ Raseinių klientų aptarnavimo centras.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vietovardžio kilmė nėra aiški. Manoma, kad kilo nuo lotynų kilmės asmenvardžio „Virgas“ ir priesagos „-ain-“. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Wirgojnie, vok. Wirgoine, rus. Виргойне; Виргойняй, Виргaйняй, liet. Virgainiai.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas plyti tarp Viduklės miestelio ir Viduklės geležinkelio stoties, Žemaičių plento ir Kauno–Klaipėdos autostrados. Rytiniu pakraščiu teka Ynauja (Apusino dešinysis intakas), o vakariniame pakraštyje išteka Tramalko upelis (kairysis Šešuvio intakas). Pietiniu pakraščiu praeina autostrada A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda , o šiauriniu – krašto kelias 196 Ariogala–Raseiniai–Kryžkalnis , prie kurio išliko Virgainių senosios kapinės.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo XVIII a. žinomas Virgainių dvaras, kurio sodyba stovėjo Žemaičių plento pietinėje pusėje, tarp Viduklės ir Nemakščių.
Dvaras priklausė bajorams Bogdanavičiams. XIX a. jį įsigijo lenkų kilmės bajorai Konarskiai, tarpukariu tapę Kanarskais. I. Konarskis buvo 1831 m. sukilėlių laikinosios Raseinių apskrities valdžios narys.[2] 1893 m. Adomas Konarskis valdė 513 dešimtinių (per 560 ha) žemės.[3]
1916 m. dvaro žemių vakariniu pakraščiu okupacinė karinė vokiečių valdžia nutiesė geležinkelio liniją Lauksargiai–Šilėnai (dabar Pagėgiai–Radviliškis), šalia Žemaičių plento pastatė Viduklės geležinkelio stotį.
1919–1939 m. žemės reformos metu pusė dvaro žemės buvo paimta valstybės nuosavybėn ir išdalinta kumečiams bei Viduklės valsčiaus savanoriams. Paskutinioji dvarininkė Jadvyga Grincevičiūtė-Kanarskienė (1886–1945) 1941 m. birželio 14 d. ištremta į Syktyvkarą (Komija, Rusijos Federacija).[4]
1941 m. birželio 23 d. prie Virgainių dvaro surengtoje pasaloje raudonarmiečiai nušovė vermachto kareivį. Keršydami už tai, vokiečių kariškiai Viduklėje suėmė ir sušaudė 5 lietuvius ir 1 žydą.[5]
Sovietmečiu Virgainių dvaro sodyboje veikė kolūkio ūkinis-gamybinis centras ir gyveno kolūkiečių šeimos. Vėliau ji buvo nugriauta, o dvarvietėje ir aplinkui ją susiformavo naujakurių gyvenvietė.
XXI a. pr. prie kaimo prijungta Viduklės GS gyvenvietė.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||||||
| 1902 m.[6] | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | 1987 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 38 | 37 (dvare) |
62 | 211 | 566 | 116 | 96 | 137 | 129 | 385 | ||
| |||||||||||
Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Virgainių senosios kapinės (Senkapiai)
- Virgainių dvaro koplyčios paveikslas „Nukryžiuotasis“ (nežinomas liaudies meistras, XVIII a. II pusė; nuo 1930 m. saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje)[15]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Feliksas Sliesoriūnas. 1830–1831 metų sukilimas Lietuvoje. – Vilnius, 1974. – P. 85, 145–146
- ↑ Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1893. – T. 13. – S. 566
- ↑ Lietuvos gyventojų genocidas 1939–1941 m. – Vilnius, 1999. – T. 1 (A-Ž). – P. 393
- ↑ Stanislovas Buchaveckas. Holokaustas Raseinių apskrityje: Viduklės valsčiaus žydų bendruomenės sunaikinimas (1941 m. birželis–rugpjūtis). – Genocidas ir rezistencija. – Vilnius, 2010. – T. 1. – P. 64
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 8,0 8,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Virgainiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 574
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Šiaulių „Aušros“ muziejaus Taikomosios dailės rinkinys, eksponato inventoriaus numeris: ŠAM D–T 78
- Wirgojnie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 566 psl. (lenk.)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Paveikslas „Nukryžiuotasis“. Europeana
- Paveikslas „Nukryžiuotasis“. Lietuvos muziejų virtualios parodos
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Viduklės geležinkelio stotis – 1 km | Paberžis – 2 km | Lauksminiškės – 1 km |
| |||||||
|
Trakiškiai | ||||||||||
| Kampaičiai – 3 km | Aleknai – 1 km | Viduklė – 3 km | |||||||||
