Šiluvos–Papušynio miškai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°33′ š. pl. 23°19′ r. ilg. / 55.550°š. pl. 23.317°r. ilg. / 55.550; 23.317

Papušynio miško rytinis pakraštys prie Kadylų
Pėžų ežerą supanti aukštapelkė

Šiluvos–Papušynio miškai – miškų masyvas Lietuvoje, Raseinių ir Kelmės rajonuose, 6 km į pietryčius nuo Tytuvėnų. Priklauso Tytuvėnų miškų urėdijai, Šiluvos girininkijai. Apima 21,5 km² plotą. Didžioji dalis patenka į Tytuvėnų regioninį parką.

Šiluvos–Papušynio miškų masyvą sudaro Papušynio, Sandravos, Šiluvos, Tyrulio, Rekštiškio, Antaniškio, Plekaičių miškai. Masyvo planas sudėtingas, įsiterpia Šiluvos tyrelis. Būdingas banguotas paviršius. Vyrauja velėniniai jauriniai glėjiški priesmėliai, velėniniai jauriniai smėliai, aukštutiniai durpžemiai. Miškai priklauso Šušvės ir Dubysos (Žyzdrės, Sandravos, Lapišės ištakos) baseinams. Telkšo Pėžų, Miškinių ežerėliai.

Medynai:

Jaunuolynai sudaro 29 % medynų, pusamžiai medžiai 42 %, pribręstantys 20 %, brandūs 9 %.

Šiluvos–Papušynio miškuose gausu šernų, elnių, stirnų, sutinkami plėšrieji paukščiai, juodieji gandrai, tetervinai, gervės. Miško rytuose yra Papušynio botaninis draustinis–spanguolynas[1]

Mišką kerta kelias  148  RaseiniaiTytuvėnaiRadviliškis . Greta įsikūrusi Šiluva, Pažyzdrys, Sandrausiškė, Pežai, Antaniškiai, Lapučiai, Plekaičiai, Kelmynai, Medsodžiai, Ropkepiai, Miškiniai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Šiluvos–Papušynio miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 200 psl.