Ninsiana
Ninsiana – deivė Mesopotamijos mitologijoje, planetos Veneros personifikacija.[1] Buvo laikoma Inanos / Ištarės aspektu (ypač vėlesniuose tekstuose, pvz., dvikalbiame Idin-Dagano himne). Su Inana / Ištare greičiausiai buvo sutapatinta III tūkst. pr. m. e. pabaigoje, o neabejotinai – II tūkst. pr. m. e. pradžioje. Visgi iš dalies Ninsiana išlaikė atskirą tapatybę – Senosios Babilonijos karalystės laikų kultiniuose tekstuose Ninsiana ir Inana yra įvardytos atskirai.[2]
Deivės vardas dnin-si-an-na reiškia „viešpatė, apšviečianti dangų“. Kita vertus, iš pradžių Ninsianos vardas galėjo reikšti „dangaus raudonio viešpatė“ (dangaus spalva ryte ir vakare, kuomet matoma Venera). Apie tai sprendžiama iš to, kad iš pradžių deivės vardas būdavo užrašomas su si4 ženklu, atitinkančiu SU („būti raudonam“).[2]
Vėlesniais laikais kai kada buvo laikoma ir vyriškosios lyties dievybe. Taip nutiko dėl semitų tautų mitologinių vaizdinių įtakos (šių tautų mitologijoje Veneros dievybės dažniausiai yra vyriškos lyties). Viename tekste įvardijama „šventuoju deglu, užpildančiu dangų“,[2] o akadų tekste ši dievybė apibūdinama kaip tas, „kurio šviesa užpildo dangų ir žemę“ (akad. ša nu-ur-šu ša-me-e u KI ma-lu-ú).[1] Kartais buvo siejama su būrimu iš paaukotų gyvūnų vidurių (kaip ir kitos astralinės dievybės). Larsos valdovo Rim-Sino įraše ši dievybė siejama su teisingumu – įvardijama „teisėju, aukščiausiuoju patarėju, kuris atskiria tiesą nuo melo“. Be to, šiame įraše užsimenama, kad Ninsiana atidavė į karaliaus rankas jo priešus. Tvirtinama, kad tai gali rodyti Ninsianą turėjus karo dievybės bruožų, perimtų iš deivės Inanos / Ištarės. Idin-Dagano himne, skirtame paminėti šventąsias šio valdovo ir Inanos vestuves (hierogamija), karo ir kūniškos meilės deivės Inanos bruožai supinami su Ninsianos astraliniu aspektu.[2]
Žinios apie Ninsianos kultą siekia Trečiosios Ūro dinastijos laikus (jai buvo aukojama Ūre ir Nipūre), tačiau daugiausiai apie deivę žinoma iš Senosios Babilonijos karalystės laikotarpio. Deivės kultas dar buvo išsilaikęs Seleukidų imperijos laikais. Vienoje lentelėje iš Uruko, datuojamoje šiuo laikotarpiu, ji tapatinama su deive Antu.[2]
Ūre aptiktame Rim-Sino pastato įraše aprašyta É-eš-bar-zi-da („Teisingų sprendimų namai“) šventykla, tačiau nėra visiškai aišku, ar ši šventykla buvo būtent čia. Deivės šventyklų būta ir Sipare, Larsoje bei Uruke.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 134. ISBN 9781134641024.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Ancient Mesopotamian Gods and Goddesses: Ninsi’anna (god/goddess). Nuoroda tikrinta 2019-09-21.