Latarakas
Latarakas arba La-tarakas (akad. La-tarāk) – dievas Mesopotamijos mitologijoje. Artimai susijęs su dievu Lulalu, su kuriuo II tūkst. pr. m. e. pabaigoje sudarė dievybių diadą.[1]
Ši antraeilė dievybė buvo garbinama Uruke ir jo apylinkėse. Vėlesniais laikais laikytas demonu, galinčiu apsaugoti nuo blogio. Aptikti Marduk-mušalimo ir jo sūnaus Nana-mansumo cilindriniai antspaudai, kurių įrašuose nurodyta, kad jų savininkai buvo dievo Latarako tarnai. Manoma, kad Latarakas buvo šeimos dievas, jo kultas buvo perduodamas iš kartos į kartą.[2]
Teigiama, kad Latarakas Naujosios Asirijos karalystės laikais galėjo būti vaizduojamas kaip būtybė su žmogaus kūnu ir liūto galva, apsisiautusi liūto kailiu, laikanti rankoje rimbą. Šiuo laikotarpiu Latarako ir Lulalo statulėlės apsauginės magijos tikslais būdavo užkasamos palei duris.[1]
Viename maginiame tekste minimas tarp dievybių, galinčių apsaugoti nuo burtų (drauge su Lulalu).[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 116. ISBN 978-0-292-70794-8.
- ↑ Edward Lipiński, Karel van Lerberghe. Immigration and Emigration Within the Ancient Near East: Festschrift E. Lipiński. Peeters Publishers, 1995, p. 370.
