Kabta

Kabta (^dkab-ta, ^dka-ab-ta, ^dTA-gu-nû, vėliau ^dTAxMI) – dievybė Mesopotamijos mitologijoje. Apie šią dievybę žinoma palyginti nedaug. Kabta paliudytas II bei I tūkst. pr. m. e. tekstuose bei antspauduose. Neretai gretinamas su deive Ninsiana, „raudonąja dangaus viešpate“, Veneros personifikacija. Pastaroji dievybė Weidner dievų sąraše įvardijama iškart po Kabtos.^[1]

Dievybė pirmąkart paliudyta Trečiosios Ūro dinastijos laikotarpiu. Kai kada šumeriškai įvardijamas Maḫdianna (užrašoma ^dmaḫ-di-an-na, „dangaus didingasis“).^[2] Manoma, jog tai rodo Kabtą buvus astralinę dievybę, be to, paaiškina jo gretinimą su Ninsiana („žvaigždės Ištare“). Visgi dievų sąraše An = Anum esama pertrūkio, dėl kurio daugiau sužinoti neįmanoma, nėra aiški ir dievybės lytis.^[3] Britų istoriko Wilfred G. Lambert teigimu, Kabta buvo Ninsianos sutuoktinis.^[4] Panašu, kad tą patvirtina atspaudai iš Larsos, datuojami Larsos-Isino laikotarpiu.^[5] Žinoma keletas teoforinių asmenvardžių (Senosios Babilonijos karalystės bei Kasitų dinastijos laikų), kurių dėmuo yra Kabtos vardas (pvz., Nūr-Kabta, Amat-Kabta, Kabta-nasir bei Šu-Kabta).^[3]

Literatūroje Kabta neretai painiojamas su Kula, plytų dievu. Manoma, jog taip yra dėl to, kad šumerologo Samuel Noah Kramer veikale „Šumerų mitologija“ (Sumerian Mythology) pateikta neteisingai suprasta 337-oji pasakojimo „Enkis ir pasaulio tvarka“ eilutė. Visgi W. G. Lambert dėl šios klaidos kaltino vokiečių asirologą Dietz Otto.^[4]

Šaltiniai

↑ Ernst F. Weidner (1925). „Altbabylonische Götterlisten. (Schluß)“. Archiv für Keilschriftforschung. 2: 78. JSTOR 41552166.
↑ M. Krebernik (1999). „Maḫdianna“. In Dietz Otto Edzard (red.). Reallexikon der Assyriologie und Vorderasiatischen Archäologie: Libanukasabas - Medizin (Vol 7). Walter de Gruyter. p. 255.
↑ ^3,0 ^3,1 W. G. Lambert (1999). „Kabta“. In Erich Ebeling, Bruno Meissner (red.). Reallexikon der Assyriologie und Vorderasiatischen Archäologie, Volume 5, Ia - Kizzuwatna. Walter de Gruyter. p. 284.
↑ ^4,0 ^4,1 W. G. Lambert (Spring 1966). „Ancient near Eastern Seals in Birmingham Collections“. Iraq. 28 (1): 73–74. doi:10.2307/4199796. JSTOR 4199796.
↑ Joan Goodnick Westenholz (2006). Daily Rites In the Temples of Larsa. Bible Lands Museum. p. 28.

[1] Ernst F. Weidner (1925). „Altbabylonische Götterlisten. (Schluß)“. Archiv für Keilschriftforschung. 2: 78. JSTOR 41552166.

[2] M. Krebernik (1999). „Maḫdianna“. In Dietz Otto Edzard (red.). Reallexikon der Assyriologie und Vorderasiatischen Archäologie: Libanukasabas - Medizin (Vol 7). Walter de Gruyter. p. 255.

[kabta-3] 3,0 ^3,1 W. G. Lambert (1999). „Kabta“. In Erich Ebeling, Bruno Meissner (red.). Reallexikon der Assyriologie und Vorderasiatischen Archäologie, Volume 5, Ia - Kizzuwatna. Walter de Gruyter. p. 284.

[seals-4] 4,0 ^4,1 W. G. Lambert (Spring 1966). „Ancient near Eastern Seals in Birmingham Collections“. Iraq. 28 (1): 73–74. doi:10.2307/4199796. JSTOR 4199796.

[5] Joan Goodnick Westenholz (2006). Daily Rites In the Temples of Larsa. Bible Lands Museum. p. 28.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]