Vilkijos hidrografinis draustinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vilkijos hidrografinis draustinis
hidrografinis draustinis
Vieta: Joniškio rajonas, Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Vilkijos hidrografinis draustinis vietą.
Vilkijos hidrografinis draustinis
Koordinatės: 56°20′15″ š. pl. 23°23′31″ r. ilg. / 56.33750°š. pl. 23.39194°r. ilg. / 56.33750; 23.39194Koordinatės: 56°20′15″ š. pl. 23°23′31″ r. ilg. / 56.33750°š. pl. 23.39194°r. ilg. / 56.33750; 23.39194
Plotas: 0,631 km²
Įkurtas: 1988 m.
Valdymas: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Vilkijos hidrografinis draustinis – saugoma gamtos teritorija Joniškio rajone, prie Skaistgirio miestelio, abipus Vilkijos upelio. Draustinio plotas 63,1 ha, įkurtas 1988 m. Vilkijos hidrografinis draustinis priskirtas Žagarės regioniniam parkui.

Draustinį sudaro upės vaga pakrančių medynai ir slėnio natūralios pievos. Paskirtis – išsaugoti Lielupės baseino Žiemgalos lygumos natūralios upės slėnį. Dalis draustinio teritorijos (nuo Bandorių kaimo iki Latvijos respublikos) yra įtraukta į gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą NATURA 2000).

Upė maitinama paviršiniais gruntiniais vandenimis. Pavasarinių polaidžių metu ir gausių kritulių laikotarpiais Vilkija staiga patvinsta. Sausringais periodais upės vagoje lieka nedidelės vandens properšos, tai būdinga daugeliui Žiemgalės lygumos upelių. Upelio vagoje, kuri labai vingiuota, guli daug didelių riedulių.

Vilkijos pakrantėse auga uosiai, vinkšnos, trapieji ir baltieji gluosniai, baltalksniai, juodalksniai. Šios medžių ir kitų augalų rūšys suformuoja vertingas botaniniu požiūriu buveines. Didesni natūralių pievų plotai išsidėstę prie upės vingių. Vyrauja purienynai (Calthion palustris), mažiau paplitę aukštaviksvynai (Magnocaricion elatae). Vilkijos slėnyje aptinkamos saugomos augalų rūšys: paprastoji tuklė (Pinguicula vulgaris), totorinė maludė (Conioselinum tataricum), baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia) raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata), raktažolė pelenėlė (Primula farinosa), epifitinė samana plunksninė pliusnė (Neckera pennata). Upelio vagoje, ant vandens skalaujamų akmenų auga labai reta saugoma samana Arnoldo skeltadantė (Fissidens arnoldii).

Draustinyje pastoviai gyvena ūdros (Lutra lutra).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]