Brolių akmuo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 56°19′20″N 23°15′56″E / 56.32234°N 23.26549°E / 56.32234; 23.26549

Zagares regioninis parkas.png
Ūkininko Alvydo Malinausko atkastas akmuo Veršių kaime. Akmens viršūnė, 2015 m. kovo mėn.

Brolių akmuo – stambus riedulys, esantis Veršių kaime, Žagarės seniūnijoje, Joniškio rajone, apie 4 km į pietus nuo Žagarės, 3 km į pietvakarius nuo Stungių. Vienas didžiausių Šiaulių apskrityje, valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akmenį, slūgsantį išsinuomoto lauko gale, 2014 m. lapkričio mėn. atkasė vietiniai ūkininkai broliai Alvydas ir Laimondas Malinauskai. Jiems seniai buvo smalsu, kodėl dar prieš tris dešimtmečius melioratoriams sausinant laukus ir pabandžius pajudinti akmenį keliais buldozeriais, to padaryti nepavyko. Išrausė tik duobę, kurioje susikaupusiame vandenyje vaikai maudydavosi. Riedulys per 30 metų buvo užmirštas ir apaugęs krūmais. Malinauskai akmenį ne tik atkasė, tačiau jį ir nuplovė, nušveitė – tapo matomos tamsios horizontalios linijos, žyminčios, kuri akmens dalis anksčiau kyšojo virš žemės. Didelė akmens dalis liko apsemta. Vandens lygis – toks pat kaip ir šalia tekančiame Vilkyčio upelyje.

Žagarės regioninio parko direkcijos iniciatyva Veršių riedulys pavadintas Brolių akmeniu, nes jį atkasė du broliai.[1]

Paskelbtas saugomu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. D1-88.

Užlipti ant akmens įrengtas tiltelis, 2015 m. rugpjūčio mėn.

Geologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal geologų matavimus, riedulys yra 14,5 m apimties, jo aukštis – 3,6 m, o ilgis pagal šiaurės vakarų šoną – 4,5 m. Atkasus Brolių akmenį iš pradžių galvota, kad jis atsidurs net šalies riedulių dešimtuke. Tačiau geologų duomenys parodė, kad į šį garbingą sąrašą jis pretenduoti negali, nors vis tiek yra saugotinas objektas. Riedulys papildė šalies saugomų ar saugotinų geologinės svarbos objektų, vadinamųjų geotopais, sąrašą.[2]

Akmuo sudarytas iš lauko špato, kvarco ir kitų mineralų. Riedulys – stambiagrūdis rusvas granitas. Riedulį atnešė paskutinis ledynas, kuris atsitraukė iš Lietuvos teritorijos maždaug prieš 12 tūkstančių metų.

Netaisyklingos kūgio formos riedulio viršutinėje dalyje trūksta maždaug vienio kubinio metro uolienos, kuri nuskilo rieduliui jau nusėdus iš ledyno gniaužtų toje vietoje, kurioje jis ir tebestovi.

Veršių kaimo akmenį galima laikyti didžiausiu Šiaulių apskrities šiaurinėje dalyje. Arčiausiai šio akmens jį pralenkiantis savo tūriu riedulys yra Skleipių akmuo Mažeikių rajone. Jo apimtis – 17 m, ilgis – 5,4 m, aukštis – 3,7 m. Panašaus dydžio, bet mažesni netoli esantys žinomi rieduliai: Bulotiškio akmuo (Pakruojo rajone), Akmenės Didysis akmuo (Akmenėje), akmuo Petraičiuose (Joniškio rajone), Tyrelio akmuo Mūšos tyrelio draustinyje (Joniškio rajone).

Duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Aukštis – 3,6 m
  • Ilgis – 4,5 m
  • Plotis – 3,4 m
  • Perimetras – 14,5 m
  • Sudėtis – granitas

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka