Tyrelio akmuo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 56°12′06″š. pl. 23°14′02″r. ilg. / 56.20168°š. pl. 23.23380°r. ilg. / 56.20168; 23.23380

Zagares regioninis parkas.png
Tyrelio akmuo

Tyrelio akmuo (Velnio akmuo)[1] – valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas, mitologinis akmuo, esantis Joniškio rajono savivaldybėje, Gaižaičių sen., Joniškio miškų urėdijos Mikaičių girininkijos (69 kv., 14 skl.) teritorijoje, Mūšos tyrelio telmologiniame draustinyje. Iki riedulio veda Mūšos tyrelio pažintinis takas. Akmuo pasiekiamas nuėjus lentiniu taku 3,6 km ir apie 0,5 km įprastu miško taku. Šalia įrengtas stendas su išsamia informacija, yra atokvėpio vieta.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2001 m. vasarą, Joniškio kultūros muziejaus darbuotojams betvarkant partizanų buveinę ir ruošiantis įamžinti jų atminimą, netoli gyventojų Velnio arba Akmenų sala vadinamos vietovės stūksojęs akmuo patraukė muziejininkų dėmesį. Paaiškėjo, kad šis akmuo – baltų pagoniškojo tikėjimo reliktas.[2]

2003 m. akmuo įtrauktas į LR kultūros vertybių registrą (unik. kodas 28181). 2007 m. birželio 21 d. akmuo paskelbtas valstybės saugomu (išleistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-352).

Akmenyje matosi iškalti mitologiniai ženklai. Upių ištakos ir aukštupiai daugelyje kraštų nuo seno laikomi šventomis vietomis. Ne išimtis ir baltų gentys. Prie didžiųjų upių ištakų būta alkakalnių, apeiginių akmenų, šventais laikomų šaltinių. Šis akmuo yra Mūšos tyrelio sengirėje, šalia tos vietos, kur prasideda Mūšos upė.

Manoma, kad čia senovės baltų religija dar buvo propaguojama ir priėmus krikštą. Ant akmens iškaltas ožio galvos atvaizdas su ragais. Yra grioveliai aukojamo ožio kraujui nubėgti. Aplinkui yra nemažai kitų akmenų. Aiškinamasi, ar jie nėra sudėlioti pagal kokią nors sistemą, panašią į Jonionių akmenis ant Nemuno kranto, šalia Merkinės.[3]

Duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akmens aukštis – 1,45 m, ilgis – 3,2 m, plotis – 3,0 m, didžiausia horizontali apimtis – 11,2 m, sudėtis – granitas.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]