Sunizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Sunitai – ortodoksinės islamo religinės krypties (Suni islamo, سُنِّيّsunnīy) pasekėjai. Sunitai religinio mokymo šaltiniu laiko ne tik Koraną, kaip šiitai, bet ir Suną.

Sunitų įstatymas yra Koranas ir Mahometo pavyzdys, tai gausiausia islamo kryptis.

Vyrauja Arabijos pusiasalyje, Artimuosiuose rytuose, Šiaurės Afrikoje, Vidurinėje Azijoje, Turkijoje, Pakistane, Bangladeše, Indonezijoje ir Malaizijoje, nemažos grupės gyvena Irake, Azerbaidžane, Rusijoje, Afganistane.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Islamo pasaulyje politiniai nesutarimai dažnai virsdavo religiniais nesutarimais – pats pirmas toks nesutarimas kilo 30 metų po Mahometo mirties, kai musulmonai pradėjo pilietinį karą, po kurio atsirado keturios islamo šakos, iš kurių dvi buvo panašios į šių dienų sunizmą. Viena iš pagrindinių pirmojo pilietinio karo priežasčių buvo ta, kad sukilėliai Irake ir Egipte atsisakė pripažinti trečiojo kalifo ir jo gubernatorių valdžią. Dabartiniai musulmonų religiniai nesutarimai tarp sunitų ir šiitų tebevyksta Irake.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]