Brahmaloka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Brahmaloka (skr. ब्रह्मलोक = brahmaloka) – senosios indų mitologijos aukščiausiasis, septintasis dangus, laukas (loka), kuriame gyvena pasaulio sutverėjas Brahma.

Hinduizme[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasak hinduistinės mitologijos, Brahmaloka yra Meru kalno viršūnėje arba tiesiai virš jos. Į šį pasaulį patenka tik dori, išmintingi žmonės, išsivadavę iš samsaros. Jie gyvena Brahmalokoje medituodami tikrovę ir yra pasiekę amžinos palaimos būseną. Pati Brahmaloka dar skirstoma į kelis sluoksnius: maharloka (gyvena Bhrigus, kai kurie Pradžapačiai), janarloka (gyvena trys Brahmos sūnūs), tapoloka (gyvena Viradžas), satyaloka (gyvena pats Brahma, paniręs į meditaciją). Kituose mituose Brahmaloka vadinama tik Satjaloka. Brahmaloka išnyksta pasibaigus Brahmos gyvenimui ir įvykus didžiajai pasaulio pabaigai (mahapralajai).[1]

Budizme[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Budistinėje mitologijoje brahmalokomis vadinami sluoksniai, esantys virš devalokos. Jie sudaro dvi samsaros sritis – turinčias pavidalą (rūpadhātu) ir neturinčias pavidalo (arūpadhātu). Į pirmąją patenka 16 atskirų dangų, tame tarpe 9 žemutinės brahmalokos (taip pat asanyastya, bṛhatpala, 5 śuddhavasa dangūs), į antrąją patenka 4 dangūs. Pasak vadžrajanos mitologijos, aukščiausias dangus, apgyvendintas adi budos, vadinamas akaniṣṭha (jis yra virš arūpavacara sluoksnio). Brahmalokoje gyvenantys dievai vadinami brahmomis arba brahmakāyika (turinčiais Brahmos kūną). Tarp tokių dievų išskiriami Narada, Sahampatis, Tudu ir kt. Tiesa, Brahmalokos dievai nėra tobuli ir paklūsta karmai. Į šį pasaulį gali patekti ir mirtingieji, panirę į gilų susikaupimą (dhjaną).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Мифы народов мира. Брахмалока , П. А. Гринцер – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
  2. Мифы народов мира. Брахмалока , Л. Э. Мялль – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.