Patala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Patala (sanskritu: पाताल, „apatinis pasaulis“) – hinduizmo mitologijoje požeminis pasaulis, suskirstytas į 7 sritis, kuriose gyvena daitjai, danavos, nãgai ir kitos dievybės, kovojantys su dievais, gyvenančiais danguje.

Patalos sričių pavadinimai įvairiuose šaltiniuose skiriasi (žr. „Matsja - purana“ 246 75-76; „Višnu - purana“ II 6; „Bhagavata - purana“ V 24 ir kt.), ir tik pati žemutinė sritis vadinama pastoviai, tuo pačiu Patalos pavadinimu arba kaip Nagaloka („nãgų pasaulis“). Patala, arba Nagaloka, – nuostabiausia vieta pasaulyje ir, pasak didžiojo riši Narados, pagal savo grožį ir turtus lenkia Indros dausas (Svargą). Nagalokos sostinė Bhogavati išklota auksu, o viduryje stūkso iš brangakmenių sudėti nãgų valdovo Vasukio rūmai.

Indijos miesto Nagpuro pavadinimas – tai prisiminimas apie legendinį nãgų miestą Nagapurą. Manoma, jog padavimai apie nãgus yra kilę iš tam tikros klajoklių žmonių genties.