Soma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Vedos
वेदाः
VedizmasHomam.jpg
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Soma (skr. सोम = soma) – svaigios vijoklinio augalo sultys, kurių brahmanai aukodavo dievams, ragaudavo patys. Dažnai minima Rigvedoje, kur yra daugybė himnų, atliekamų somos augalo syvus atnašaujant dievams.

Buvo tikima, kad soma teikianti antgamtinių galių, todėl garbinta kaip dievybė. Soma simbolizuoja gebėjimą dieviškąja palaima (ananda) paversti jutiminius malonumus. Hinduistų vadinta nemirtingumo gėrimu (amrita). Jį gamindavo dvasininkai. Tarp akmenų trinant somos augalo (amšu) ūglius, būdavo išspaudžiamos sultys, perkošus sumaišomos su miežiniu alumi bei pienu ir aukojamos dievams. Šis saldus rudas skystis sukeldavęs ekstazišką būseną.[1]

Nėra žinoma, koks būtent augalas naudotas somos gamybai – dažniausiai teigiama, kad tai galėjusi būti efedra, taip pat keliama hipotezė, kad naudota paprastoji musmirė ar kiti augalai arba grybai. Avestoje aprašomas panašus gėrimas haoma.

Žodis soma kildinamas iš šaknies su-/sunoti („sunkti“).

Vedose Somos kaip gėrimo įvaizdis palaipsniui į asmeninamas. Soma dažnai vadinamas epitetu pavamāna („besikošintysis, besivalantysis“). Vėlyvojoje vedinėje ir povedinėje mitologijoje Soma tapatinamas su mėnuliu.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Rytų išminties enciklopedija. Tyto alba. Vilnius, 2010., 377 psl.