Sati (hinduizmas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šiva (kairėje) ir Sati (dešinėje)

Sati (sanskritu/hindi सती, „esančioji“) – hinduizmo mitologijoje Dakšos duktė ir Šivos (Rudros) žmona.

Mite apie Sati atskleista pirminė priešprieša tarp brahmanizmo ir Šivos kulto. Pasak šio mito, Dakša, savo dukros svayaṃvara („vyro išrinkimo“) apeigos metu, nepakvietė Šivos, nes nepripažino jį esant dievu. Tačiau Sati nenorėjo kito vyro ir, kai ji metė į orą girliandą, skirtą savo vyrui, ši pagal jos norą nukrito ant netikėtai pasirodžiusio Šivos kaklo. Nesusitaikydamas su Sati pasirinkimu, Dakša neprileido Šivos prie aukojimo, kuriame dalyvavo visi likę dievai. Įsižeidusi Sati pareikalavo, kad Šiva sutrukdytų aukojimui, o pati, neatlaikiusi pažeminimo, metėsi į šventąją ugnį ir sudegė (būtent dėl to terminu „sati“ Indijoje buvo vadinamos našlės, susidegindavusios savo vyro laidojimo lauže). Šiva, kartu su apdegusiu Sati kūnu, ilgai klaidžiojo po pasaulį, kol Višnus nesukapojo jo į daugybę gabalų ir neišbarstė palaikus, ir ten, kur jie nukrito, susiformavo vietos, kurias lanko piligrimai.

Po kurio laiko Sati užgimė kaip Uma (Juma), kalnų valdovo Himavato ir apsaros Menakos duktė. Tam, kad užkariautų Šivos širdį, Uma apsigyveno netoli jo, ant Kailašo kalno ir atsidavė Šivą aukštinančiai askezei. Šiva, sužavėtas jos atsidavimo ir grožio, nutarė ją vesti. Po ištisus metus trukusios vestuvinės nakties Umą imta vadinti Parvati, naująja Šivos žmona.

(Linga Purana I 100; Bhagavata purana IV 5 ir kt.)

Šiam mitui įtakos galėjo turėti nearijų genčių sakmės apie kalnų deivę. Jis susiklostė epiniu (V a. pr. m. e. – V a.) ir puranų (350–XIII a.) laikotarpiu.