Brihaspatis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Hinduistinė Brihaspačio ikonografija

Brihaspatis (skr. बृहस्पति = Br̥haspati) arba Brahmanaspatis (skr. ब्रह्मणस्पति = Brahmaṇaspati) – senovės vedų religijos maldų ir aukojimų viešpats[1]. Rigvedoje jam skirta 11 himnų, dar dviejuose garbinamas drauge su Indra. Iš viso Rigvedoje Brihaspatis/Brahmanaspatis minimas ~170 kartų. Apibūdinamas kaip švytintis, tyras, ryškus, aukso spalvos. Turi 7 lankus, 100 sparnų, puikų balsą. Pasak Vedų, Brihaspačiui priklauso perkūno vėzdas, lankas, strėlės, auksinis kirvukas, geležinis kirvis ir įstatymo važiuoklė. Jis nukovė demonus, rado šviesą, atnešė Saulę, trenksmu perkirto tamsą, suskaldė akmenis, padarė kelius ir priėmė visus pavidalus. Tvaštaras jį sukūrė kaip būties pradą. Jis laikytas karališkuoju žyniu, atnašautojų ir maldininkų globėju. Vienas jo epitetų – vācaspati („kalbos viešpats“).

Vėlesniuose tekstuose Brihaspatis tapatinamas su Jupiterio planeta. Pasakojamos istorijos, kaip Brihaspatis balsu suskaldė uolą, kur buvo suslėptos Valos pagrobtos karvės, atrado Agnį ir Ušasę bei sukūrė angirasus, kurie grąžino karves. Puranose taip pat pasakojama apie tai, kaip Brihaspatis susigrūmė su Soma dėl Taros.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Williams, M. Monier, 1898, Sanskrit-English Dictionary [1]