Vadžrapanis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vadžrapanio skulptūra. Depungo vienuolynas, Lasa

Vadžrapanis (skr. वज्रपाणि = Vajrapāṇi „vėzdarankis“, tibet. ཕྱག་ན་རྡོ་རྗེ་  = Chakna Dorjé, kin. 金剛手菩薩, pinyin: Jīngāngshǒu púsà) – bodhisatva, žinomas iš budistinės mahajanos ir vadžrajanos mitologijos. Mahajanos tekstuose minimas retai, bet itin didelę svarbą įgavo vadžrajanos (ypač Tibeto) budizme. Tibete Vadžrapanis kartu su Avalokitešvara ir Mandžušri sudaro svarbiausiųjų bodhisatvų trejybę. Vadžrapanis laikomas budos Akšobhjos apraiška.

Vaizduojamas stovįs grėsminga laikysena, dešinėje rankoje laikąs pakeltą vadžrą. Vadžrapanis simbolizuoja jėgą, jo paskirtis – paklydimų ir neišmanymo naikinimas. Apie Vadžrapanį sukurta daug legendų – pvz., pasakojama, kad jis lydėjęs Šakjamunį, kai šis paliko Kapilavastą, arba kad jis dalyvavęs, kai pas budą susirinkę nagai.

Vadžrapanio paveikslas, dalies budologų nuomone, galėjęs išsirutulioti iš indų vėzdarankio dievo Indros.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Мифы народов мира. Ваджрапани , Л. Э. Мялль – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.