Aditė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Vedos
वेदाः
VedizmasHomam.jpg
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Aditė (skr. अदिति = aditi – „bekraštybė“) – vedinė deivybė, Aditjų motina, dažnai vaizduojama kaip karvė, laikanti dangų, žemę ir juos skiriančią tarpinę erdve.

Rigvedoje Aditė paminėta apie 80 kartų. Ji siejama su šviesa (kviečiama ryte, vidurdienį ir vakare), jos atspindys – Ušasė, jos platus kelias, ji užpildo erdvę, ji palaiko žemę ir dangų. Išorinių savybių iš esmės neturi, nes aprašoma aukščiausiomis kategorijomis kaip beribė erdvė, dangus, motina, tėvas ir sūnus tuo pat metu. Iš jos kildinami dievai Aditjai (Rigvedoje jie septyni, nors sykį minimas ir aštuntasis – Martanda). Panašu, kad gali būti atkurtas siužetas, patenkantis į indoeuropiečių mitų medį, apie griausmavaldžio ir jo varžovų (Aditės ir septynių sūnų) kovą; panašu, kad Aditės vardas pakeitė išnykusį senesnio mito veikėjo vardą.[1]

Puranose ji yra Dakšos duktė, Kašjapo žmona ir nykštuku įsikūnijusio Višnaus motina. Vedose Aditė, kaip begalybės simbolis, priešinama deivei Ditei. Dar yra visuotinės nedalomos sąmonės ir aukščiausiosios dievų motinos simbolis.[2]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Мифы народов мира. Адити , B. H. Топоров – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
  2. Kazimieras Seibutis. Aditė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001