Maričis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Maričis (skr. मरीचि = IAST: Márīci – „kibirkštis“) – senovės indų mitologijos rišis („regėtojas, išminčius“), „Mahabharatoje“ minimas kaip pirmas iš dešimties Pradžapačių, žmonijos pradininkų. Laikomas Marutų būrio vadu, Brahmos sūnumi, gimusiu iš jo sielos arba pečių. Kitur teigiama, kad jo tėvas yra Svajambha arba Manus Hairanjagarbha. Pats jis – Kašjapos tėvas. Epe minimos ir kitos Maričio giminystės sąsajos.

Maričiu indai vadina ir vieną iš Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždžių (η Ursae Majoris, Alkaidas).[1]

Džainų mitologijoje Maričis laikomas vienu iš buvusių Mahavyros įsikūnijimų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Мифы народов мира. Маричи , В. Н. Топоров – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.