Gandharvai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Gandharvai (skr. गन्धर्व = gandharvá [vns.]) – senovės indų mitologijos būtybės.

Rigvedoje“ Gandharvas minimas vienaskaita, kaip somos saugotojas arba patsai Soma[1], „vandenų mergelių“ vyras, angirasas[2]. Iš Gandharvo ir undinių apsarasų gimsta pirmieji žmonės – dvyniai Jama ir Jamė.[3] Jis taip pat apibūdinamas kaip gyvenantis aukščiausiame danguje, susijęs su saule ir sauliškąja šviesa[4] Kitąsyk jis minimas kaip Indros priešas.[5]Atharvavedoje“ yra giesmė, aukštinanti Gandharvą kaip pasaulio kūrėją, kitur minima, kad gandharvų yra tūkstančiai, kad jie – piktavalės oro, miškų ir vandenų būtybės. „Šatapatha brahmanoje“ pasakojama, kad gandharvai pagrobę iš dievų somą, bet sugundyti deivės Vač („kalbos“), jį grąžino.[6]

Povedinėje mitologijoje gandharvai įsivaizduojami įvairiai. Jų sąsajos su saulės šviesa nunyksta (išlieka tik jų vardas sūryavarcas – „sauliaspindžiai“). Jie imami laikyti pusdieviais, kurie žmogui gali būti tiek žalingi, tiek naudingi. Tikėta, kad tas, kuris danguje pamatysiąs „Gandharvų miestą“ (miražą), tam gresia nelaimė ar pražūtis. Kita vertus, gandharvai, lydimi savo meilužių, šokėjų apsarasų, laikomi dangiškaisiais muzikantais, linksminančiais dievus. Muzikos menas laikytas „gandharvų menu“.

Višanus puranoje“ teigiama, kad gandharvai kilę iš Brahmos kūno, kai šis sykį dainavęs. „Harivanšoje“ sakoma, kad jie kilę iš Brahmos vaikaičio Kašjapos, o jų motinos – Dakšos dukterys. Puranose ir epuose minima daug įvairių gandharvų karalių – žymiausi: Čitraratha, Sūrjavarčasas, dangiškasis rišis Narada, Višvavasus. Puranose minima, kad Višvavasui karaliaujant kilusi nesantaika tarp gandharvų ir gyvačių–nagų: pradžioje gandharvai patekę į požeminę nagų karalystę ir susigrobę jų turtus, tada nagai su Višnaus pagalba išvarę gandharvus ir privertę grąžinti turtus.[7]

„Taitiryja aranjakoje“ minima 11 gandharvų klasių. Džainų mitologijoje gandharvai priklauso būtybių, vadinamų vjantaromis (t. y., gyvenančių tarpinėje būsenoje) klasei.[8]

Gandharvus sykiais mėginama lyginti su graikų kentaurais. Gandharvo provaizdis bendras su senovės iranėnų vandens siaubūno Gandarvo (gaṇdərəβa-). Dievavardžio kilmė neaiški, pirmas dėmuo galbūt kilęs nuo gandha („kvapas“), kurio šaknį bandoma kildinti iš ide. *gʷedh- („gadinti/gesti, žeisti“).[9]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Panchamukhi R. S., Gandharvas and Kinnaras in Indian Iconography, Dharwar, 1951.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. RV IX.86, 36
  2. RV X.123, 4–5
  3. RV X.10, 4
  4. RV IX.85, 12; IX.123, 6–8
  5. RV VIII.1, 11; VIII.66, 5
  6. ŚatBr III.2, 4, 1–6
  7. Мифы народов мира. Гандхарвы , П. А. Гринцер – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
  8. http://www.sanskrit-lexicon.uni-koeln.de/cgi-bin/monier/serveimg.pl?file=/scans/MWScan/MWScanjpg/mw0346-gandharva.jpg
  9. http://indo-european.info/pokorny-etymological-dictionary/index.htm