Nagardžuna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nagardžuna
Nagarjuna at Samye Ling Monastery.JPG
Sanskritas: अर्जुन Nāgārjuna
Kinų k.: 龍樹 Lóngshù
Japonų k.: 龍樹 Ryūju
Korėjiečių k.: 용수 Yongsu
Vietnam. k.: Long Thụ
Tibetiečių k.: klu.sgrub
Mongolų k.:
Kategorija: Bodhisatva

Ačarja Nagardžuna (telug. నాగార్జున , skr. नागार्जुन = Nāgārjuna – 'naga didvyris'; apie 150–250 m.) – Indijos filosofas bei mahajanos budizmo Madhjamakos mokyklos įkūrėjas.

Žinoma labai nedaug apie jo biografiją. Jis gimė dabartiniame Nagardžunakonde (netoli nuo Nagardžuna Sagaro, Andra Pradešas). Spėjama, kad jo kilmė buvo brahmaniška, kas paaiškina, kodėl jis rašė Sanskritu, o ne pali, kaip tuo metu buvo įprasta tarp budistų.

Filosofija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Madhjamika.

Nagardžuna buvo deramai susipažinęs su kitomis indų filosofinėmis ir budizmo mokyklomis, t. y., su Nikajos tradicija.

Esama daugybės tekstų, kurie priskiriami Nagardžunai, tačiau dauguma jų, kaip manoma, parašyti vėlesnių autorių. Vienintelis tekstas, dėl kurio autorystės yra sutariama, vadinasi „Mūlamadhyamakakārikā“ („Esminės eilės apie Vidurio Kelią“).

Nagardžuna yra laikomas Madhjamikos, ankstyviausios Mahajanos mokyklos pradininku. Jis įvedė viena esminių Mahajanos sąvokų šūnjata.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Nagardžunai priskiriama visa virtinė filosofinių, alegorinių kūrinių bei stotrų („pagarbinimų“), nors didelės jų dalies autorystė abejotina. Dauguma jo veikalų išlikę kaip vertimai į tibetiečių kalbą. Be filosofinių veikalų, sukūrė ir keletą literatūrinių:

  • Catuḥstava stotra – aiškiai Nagardžunai priskiriamas stotrų rinkinys, sudarytas iš 4 dalių (Lokātītastava, Niraupamyastava, Acintyastava ir Paramārthastava); Nagardžuna čia dėsto savo madhjamakos budizmo mokyklos filosofines nuostatas, daugelis kurių atmeta tradicinę ankstesnių mokyklų Tripitakos interpretaciją. Žinomi madhjamakos paradoksai, kylantys iš dviejų tiesos lygmenų, čia poetinėje doktrinos eksplikacijoje tampa figūrine kalba.
  • Lekha – Satavahanų imperatoriui skirtas laiškas, kuriame apibendrinama budistinė etika;
  • Ratnāvalī („brangakmenių vėrinys“), Tibeto Tripitakoje jam atitinka Rājaparikathā; tai budistinės filosofijos, moralės, politikos veikalas, skirtas Satavahanų valdovui.


Sudievinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Po mirties Nagardžuna buvo sudievintas ir dabar yra garbinamas kaip bodhisatva. Jo ikonografijoje visada naudojami nagos (gyvatės, kobros) elementai, dažniausiai kaip kobros kapišonas, dengiantis galvą. Budizme naga simbolizuoja arhatą ir išminčių.