Kašjapa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kašjapa (skr. कश्यप = Kaśyapa) – vedų–hinduizmo dieviškasis rišis, dalyvavęs pasaulio sutvėrime. Pasak „Šatapatha brahmanos“, Pradžapatis sutvėrė visa, kas gyva, įsikūnijęs į kosminį vėžlį. Pasak mito, vėžlys ir yra Kašjapa, todėl visi gyvi padarai – Kašjapos ainiai.[1] Kašjapa laikomas vienu iš 7 didžiųjų rišių, Brahmos sūnumi arba Maričio apraiška. Kašjapos žmonomis laikomos 8 (kitąsyk 10 ar 13) Dakšos dukterų. Nuo Ditės jis susilaukė sūnų daitjų, nuo Danu – danavų, nuo Aditės – 33 dievų (12 aditjų, 8 vasų, 11 rudrų ir poros Ašvinų). Kitos jo žmonos – Sinhika, Vinata, Kadrū, Kapila, Surasa, Munė ir kt. – pasaulin atvedė gandharvus, apsarases, nagus, rakšasus, gyvūnus ir kitus padarus.[2] Galiausiai Kašjapos vaikaitis, Vivasvato sūnus Manus pradėjęs žmonių padermę. Būdamas visos tvarinijos tėvu, Kašjapa simbolizuoja iki tvėrimo daugio buvojusį vienį. Kitur Kašjapa tapatinamas su Pradžapačiu arba Brahma.[3]

Kašjapa minimas „Rigvedoje“ ir „Atharvavedoje“, jam ir jo giminei priskiriama daug „Rigvedos“ 8 ir 9 mandalų giesmių. Taip pat budizme žinomas mitinis veikėjas – Šakjamunio mokinys Kašjapa.

Vardas kildinamas nuo žodžio skr. कच्छप = kacchapa, reiškiančio vėžlį.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Šatapatha brahmana VII 5, 1, 5
  2. Ramajana VII 4, Mahabharata I 59
  3. Мифы народов мира. Кашьяпа (др.-инд.) , П. А. Гринцер – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.