1892 m.
Išvaizda
Metai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Dešimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2 tūkstantmetis | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1892 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Kovo 3 d. – Rusijos valdžia išleido įsakymą persekioti slaptąsias lietuviškas ir lenkiškas mokyklas.
Nedatuoti
- Šiauliuose atidarytas brolių Kaganų saldainių ir šokolado fabrikas.
Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai |
- Sausio 4 d. – Zenonas Bačelis, inžinierius, Brazilijos lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1973 m.).
- Sausio 13 d. – Vladas Lašas, Lietuvos gydytojas fiziologas, alergologas. Alergologijos pradininkas Lietuvoje (m. 1966 m.).
- Sausio 14 d. – Jonas Laurinaitis, Lietuvos karinis ir visuomenės veikėjas, pulkininkas (m. 1947 m.).
- Sausio 21 d. – Antanas Sutkus, Lietuvos teatro režisierius, pedagogas, teatro teoretikas ir eksperimentatorius (m. 1968 m.).
- Sausio 23 d. – Povilas Budrevičius, Lietuvos karinis veikėjas, Kariuomenės teismo pulkininkas (m. 1956 m.).
- Sausio 24 d. – Jokūbas Stanišauskas, prieškario nepriklausomos Lietuvos susisiekimo ministras, geodezijos inžinierius, profesorius. Lietuvių tautininkų sąjungos narys (m. 1943 m.).
- Sausio 28 d. – Kazys Trukanas, Klaipėdos krašto visuomenės veikėjas, pedagogas.
- Sausio 30 d. – Ignas Bujakas, Lietuvos gydytojas higienistas ir epidemiologas, medicinos mokslų kandidatas (m. 1983 m.).
- Vasario 14 d.:
- Juozas Lazauskas, Lietuvos pedagogas, vadovėlių autorius, publicistas (m. 1970 m.).
- Kazimieras Ambrozaitis, Lietuvos visuomenės veikėjas, filosofijos daktaras (m. 1957 m.).
- Vasario 15 d. – Kazys Bizauskas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, diplomatas, teisininkas, literatas, spaudos ir švietimo darbuotojas, visuomenės veikėjas, vienas Lietuvos banko steigėjų (m. 1941 m.).
- Kovo 4 d. – Kazys Lukšys, Lietuvos kino operatorius, vienas pirmųjų lietuviškos kino kronikos kūrėjų (m. 1963 m.).
- Kovo 27 d. – Jonas Būtėnas, lietuvių dainininkas (baritonas), pedagogas ir chorvedys.[1] (m. 1968 m.).
- Balandžio 4 d. – Antanas Giedraitis-Giedrius, Lietuvos pedagogas, rašytojas (m. 1977 m.).
- Balandžio 13 d. – Juozas Giedraitis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (m. 1967 m.).
- Gegužės 1 d. – Vincas Oškinis, spaudos darbuotojas, vertėjas[2] (m. 1972 m.).
- Gegužės 6 d. – Jokūbas Varaitis, vargonininkas ir chorvedys (m. 1977 m.).
- Gegužės 20 d.:
- Jonas Variakojis, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, laisvės kovų dalyvis, Krašto apsaugos ministras (m. 1963 m.).
- Pranas Bujanauskas, vargonininkas ir chorvedys (m. 1963 m.).
- Gegužės 23 d. – Jonas Dambrauskas, kompozitorius, vargonininkas ir choro dirigentas (m. 1982 m.).
- Gegužės 25 d. – Mikas Masys, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, literatas (m. 1973 m.).
- Gegužės 29 d. – Karolis Žalkauskas, teisininkas, valstybės ir visuomenės veikėjas.
- Birželio 10 d. – Aleksas Ambrose, JAV lietuvių visuomenės ir spaudos veikėjas (m. 1970 m.).
- Birželio 14 d. – Jonas Trečiokas, mokytojas, vertėjas, vadovėlių autorius, politinis veikėjas, LSDP Šiaulių organizacijos narys (m. 1938 m.).
- Birželio 18 d. – Jonas Juodišius, Lietuvos karinis veikėjas, brigados generolas (m. 1950 m.).
- Birželio 19 d. – Dovas Zaunius, teisininkas, Mažosios Lietuvos politinis veikėjas, Lietuvos diplomatas (m. 1940 m.).
- Birželio 29 d. – Klemensas Popeliučka, Lietuvos karinis veikėjas, brigados generolas (m. 1948 m.).
Liepa
- Liepos 5 d. – Steponas Rusteika, teisininkas, valstybės veikėjas.
- Rugpjūčio 3 d. – Stanislovas Vencius, Romos katalikų kunigas, Lenkijos lietuvių teisių gynėjas.
- Rugpjūčio 5 d. – Jonas Mileris, literatas, publicistas, emigrantas.
- Rugpjūčio 15 d. – Antanas Kniūkšta, Lietuvos knygų leidėjas (m. 1983 m.).
- Rugpjūčio 23 d. – Konstantinas Jablonskis, Lietuvos teisės istorikas, teisininkas. Kalbininko Jono Jablonskio sūnus (m. 1960 m.).
- Rugsėjo 12 d. – Petras Ločeris, Lietuvos fotografas, fotomedžiagų gamybos pradininkas Lietuvoje (m. 1973 m.).
- Rugsėjo 14 d. – Steponas Kolupaila, Lietuvos geodezininkas, hidrologas, technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos pradininkas (m. 1964 m.).
- Rugsėjo 26 d. – Marijona Čižauskienė-Paleckaitė, dainininkė (koloratūrinis sopranas), chorvedė ir vargonininkė (m. 1966 m.).
- Rugsėjo 28 d. – Raimundas Liormanas, Lietuvos karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas (m. 1979 m.).
- Rugsėjo 29 d. – Mykolas Marcinkevičius, gydytojas terapeutas, mokslininkas (m. 1987 m.).
- Spalio 15 d.:
- Petras Gužas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (m. 1945 m.).
- Vladas Kuzma, Lietuvos chirurgas (m. 1942 m.).
- Spalio 17 d. – Viktoras Žadeika, chorvedys, pedagogas, muzikologas (m. 1972 m.).
- Spalio 22 d. – Juozas Geniušas, Lietuvos pedagogas, dramaturgas (m. 1948 m.).
- Spalio 24 d. – Petras Variakojis, Lietuvos agronomas, pramonininkas, visuomenės veikėjas (m. 1970 m.).
- Lapkričio 12 d. – Mykolas Karka, vargonininkas, pedagogas, dirigentas, kompozitorius (m. 1984 m.).
- Lapkričio 27 d. – Juozas Barkauskas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1944 m.).
- Gruodžio 7 d. – Antanas Staškevičius, karininkas, politikos ir visuomenės veikėjas.
- Gruodžio 10 d. – Bronius Edmundas Dailidė, Lietuvos diplomatas (m. 1981 m.).
- Gruodžio 19 d. – Petras Tarasenka, Lietuvos karininkas, archeologas, muziejininkas, prozininkas (m. 1962 m.).
- Gruodžio 22 d. – Magdalena Avietėnaitė, lietuvių žurnalistė (m. 1984 m.).
- Antanas Stankevičius, orkestro ir choro dirigentas, vargonininkas (m. 1945 m.).
- Juozas Sauris, vargonininkas ir chorvedys (m. 1944 m.).
- Marijona Rakauskaitė, lietuvių aktorė, sukūrusi apie 30 vaidmenų (m. 1975 m.).
Neaprašyti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gegužės 26 d. – Vincas Oškinis, spaudos darbuotojas, vertėjas (m. 1971).[3]
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vasario 10 d. – Jonas Vytautas Emanuelis Juozapas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, 1861 m. gegužės 8 d. Rusijos imperatorius jam ir broliams iš naujo patvirtino grafo titulą (g. 1831 m.).
- Birželio 25 d. – Jonas Čerskis, lietuvių bajorų kilmės keliautojas ir atradėjas, geologas, speleologas, paleontologas ir geografas, tyrinėjęs Sibirą (g. 1845 m.).
- Liepos 29 d. – Antanas Vienažindys, lietuvių poetas, kunigas. Vienas pirmųjų lietuvių lyrikų, palikęs rankraštinį rinkinį Dainos, kuris buvo išspausdintas 1894 m.; daugelis šio rinkinio eilėraščių tapo liaudies dainomis (g. 1841 m.).
- Lapkričio 16 d. – Viktoras Julijonas Aramavičius, vertėjas (g. 1816 m.).
- Gruodžio 14 d. – Kazimieras Lapčynskis, Lietuvos botanikas, etnografas (g. 1823 m.).
Nedatuota
- Antanas Brundza, Lietuvos kunigas, knygnešių organizatorius (g. 1838 m.).
Pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 1 d. – Mahidolas Aduljadedžas, Tailando princas, karaliaus Ramos V sūnus ir karalių Ramos VIII ir Ramos IX tėvas
- Sausio 3 d. – Džonas Ronaldas Reuelis Tolkinas, filologas ir rašytojas (m. 1973 m.).
- Sausio 15 d. – Reiner Stahel, Vokiečių karininkas ir nacių partijos veikėjas, taip pat tarnavęs ir Suomijos kariuomenėje, išgarsėjęs prasiveržimu iš apsupto Vilniaus (m. 1955 m.).
- Vasario 6 d. – William Parry Murphy, amerikiečių fizikas, 1934 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[4] (m. 1987 m.).
- Kovo 10 d. – Artūras Honegeris, Šveicarų kompozitorius, kuris gimė Prancūzijoje ir gyveno didelę savo gyvenimo dalį Paryžiuje (m. 1955 m.).
- Kovo 17 d. – Aleksandra Belcova, latvių tapytoja, grafikė (m. 1981 m.).
- Kovo 28 d. – Corneille Jean François Heymans, 1938 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[4] (m. 1968 m.).
- Balandžio 14 d. – Viras Gordonas Čaildas, anglų archeologas (m. 1957 m.).
- Gegužės 7 d. – Josipas Broz-Titas, Jugoslavijos politinis ir karinis lyderis, maršalas (m. 1980 m.).
- Birželio 1 d. – Amanula, Afganistano emyras ir pirmasis karalius (m. 1960 m.).[5]
- Birželio 6 d. – Leonas Kozlovskis, Lenkijos politikas, archeologas (m. 1944 m.).
- Birželio 18 d. – Nilsas Karlebiu, Švedijos spaudos ir politinis veikėjas, Švedijos socialdemokratų ideologas (m. 1926 m.).
- Liepos 15 d. – Valteris Benjaminas, žydų kilmės Vokietijos filosofas, literatūros kritikas, fotografijos istorikas, estetikos tyrinėtojas. Marksizmą savitai perpynė su žydų misticizmo dvasia. Priskiriamas Frankfurto mokyklai meno sociologijos srityje (m. 1940 m.).
- Liepos 23 d. – Haile Selasie, Etiopijos regentas 1916-1930 m. ir Etiopijos imperatorius 1930-1974 m. Jis buvo dinastijos, kuri atsirado XIII a. ir save kildino iš Saliomono ir Šebos karalienės, įpėdinis ir svarbi figūra Etiopijos ir Afrikos istorijoje[6][7] (m. 1975 m.).
- Rugpjūčio 15 d. – Louis-Victor-Pierre-Raymond, 7-asis de Broglie hercogas, prancūzų fizikas, Nobelio premijos laureatas, Prancūzijos mokslų Akademijos sekretorius (m. 1987 m.).
- Rugpjūčio 24 d. – Liudvikas Bocianskis, lenkų pulkininkas, Vilniaus bei Poznanės vaivada. Aktyvus Vilniaus krašto okupacijos ir polonizacijos veikėjas (m. 1970 m.).
- Rugsėjo 10 d. – Artūras Holis Komptonas, JAV fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 1962 m.).
- Spalio 14 d. – Sumner Welles, JAV diplomatas, ėjęs valstybės sekretoriaus pavaduotojo pareigas. Welles laikomas vienu iš svarbiausiu Ruzvelto patarėju užsienio politikos klausimais. Ruzvelto administracijoje Velesas buvo laikomas Lotinų Amerikos ekspertu, taip pat kaip vienas iš svarbiausių Tarybų Sąjungos įvykdytos Baltijos šalių okupacijos JAV nepripažinimo politikos architektu. 1940 m. liepos 23 d. Welles paskelbė žymiąją deklaraciją, kurioje buvo smerkiama Tarybų Sąjungos agresija (m. 1961 m.).
- Gruodžio 4 d. – Fransiskas Frankas, Ispanijos valstybinis ir karinis veikėjas (m. 1975 m.).
- Gruodžio 22 d. – Lorensas Speris, vienas pirmųjų aviatorių, aviacinės technikos kūrėjų. Žinomas kaip autopiloto išradėjas (m. 1923 m.).
- Gruodžio 27 d. – Ernestas Blese, latvių kalbininkas, kalbos istorikas (m. 1964 m.).
- Gruodžio 29 d. – Aleksandras Archangelskis, TSRS aviakonstruktorius, technikos mokslų daktaras (1940 m.), nusipelnęs RTFSR mokslo ir technikos veikėjas (1947 m.), Socialistinio darbo didvyris (1947 m.).
- Gruodžio 31 d. – Michailas Gurevičius, tarybinis inžinierius aviakonstruktorius, 155-tojo Bandomojo konstravimo biuro (OKB-155) vadovas, Socialistinio Darbo didvyris (1957 m.), technikos mokslų daktaras (atitinka Lietuvos habilituotą daktarą) (m. 1976 m.).
Nedatuota
- Aleksandras Aleksandrovičius Aliochinas, Rusijos šachmatininkas, vienas iš pirmųjų penkių didmeistrių (kartu su Emanueliu Laskeriu, Chosė Rauliu Kapablanka, Zigbertu Tarašu ir Franku Maršalu), ketvirtasis pasaulio čempionas (m. 1946 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kovo 26 d. – Voltas Vitmanas, amerikiečių poetas, eseistas, žurnalistas ir humanistas. Rašytojas kūrė pereinamuoju laikotarpiu tarp transcendentalizmo ir realizmo, jo darbuose atsispindėjo šių abiejų literatūrinių srovių idėjos. Vitmanas yra vienas iš įtakingiausių JAV poetų. Voltas yra dažnai vadinamas laisvosios poezijos tėvu. Poeto gyvenimo metais į jo kūrybą buvo žiūrima kontraoersiškai, ypač į jo poezijos rinkinį „Žolės lapai” (g. 1819 m.).
- Gegužės 29 d. – Baha'u'llah, Bahajų tikėjimo pranašas ir įkūrėjas. Jo atėjimas esąs Pažadėtojo sugrįžimo, apie kurį buvo kalbama visose pagrindinėse pasaulio religijose, išsipildymas (g. 1817 m.).
- Liepos 18 d. – Thomas Cook, sukūrė pirmąją kelionių agentūrą, kuri dabar yra „Thomas Cook Group“ (g. 1808 m.).
- Gruodžio 6 d. – Verneris fon Zymensas, vokiečių išradėjas ir pramonininkas, didžiausio pasaulyje elektrotechnikos koncerno steigėjas (g. 1816 m.).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Arvydas Karaška. Jonas Būtėnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 666 psl.
- ↑ Vincas Oškinis. Sūduvos gidas. Mūsų kraštiečiai.
- ↑ Vincas Oškinis. Archyvuota kopija 2015-06-01 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 4,0 4,1 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ enciklopedija Britannica
- ↑ Erlich, Haggai. The Cross and the River: Ethiopia, Egypt, and the Nile. 2002, page 192.
- ↑ Murrell, Nathaniel Samuel and Spencer, William David and McFarlane, Adrian Anthony. Chanting Down Babylon: The Rastafari Reader. 1998, page 148.