Antanas Brundza

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Antanas Brundza
Gimė: 1838 m. birželio 17 d.
Talkiškės netoli Paežerių
Mirė: 1892 m. (~54 metai)
Kronštatas netoli Sankt Peterburgo
Veikla: Lietuvos kunigas, knygnešių organizatorius.

Antanas Brundza (1838 m. birželio 17 d. Talkiškės netoli Paežerių – 1892 m. Kronštatas netoli Sankt Peterburgo) – Lietuvos kunigas, knygnešių organizatorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Marijampolės apskrities mokykloje. 1862 m. baigė Seinų kunigų seminariją. Varniuose vyskupas Motiejus Valančius įšventino kunigu, paskyrė Berznyko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios vikaru. Po kiek laiko perkeltas į Adamonis, o vėliau į Keturvalakius. Rėmė 1863 m. sukilėlius, dėl to 1864 m. pr. pabėgo į Prūsiją, gyveno Tilžėje. 1867 m. paskirtas Ropkojų filijos (prie Pagėgių) filialistu. Čia gyveno ir dalis M. Valančiaus sutelktos pirmosios knygnešių draugijos narių. Nuo 1867 m. su pagalbininkais rūpinosi M. Valančiaus rankraščių gabenimu į Mažąją Lietuvą ir išspausdintų knygų platinimu bei persiuntimu į Kauno guberniją. 1870 m. Vokietijos žandarų suimtas ir perduotas Rusijos Policijai. Jį, kaip ir 1863 m. sukilėlius, kvotė Vilniaus politinių bylų tardymo komisija. 1871 m. ištremtas į Mezenę (Archangelsko gubernija), 1877 m. – į Temnikovą (Tambovo gubernija). 1882 m. paleistas be teisės grįžti į Lenkijos karalystę ir Šiaurės vakarų kraštą; gyveno Kronštate.[1] Jo pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje Kaune.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vytautas MerkysAntanas Brundza. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 530 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]