Ernests Blese
| Ernestas Blesė latv. Ernests Blese | |
|---|---|
| Gimė | 1892 m. gruodžio 27 d. Ryga |
| Mirė | 1964 m. gruodžio 2 d. (71 metai) Germersheimas |
| Veikla | latvių kalbininkas, istorikas |
| Organizacijos | Latvijos universitetas |
| Pareigos | profesorius |
Ernestas Blesė (latv. Ernests Blese, 1892 m. gruodžio 27 d. Ryga, Rusijos imperija – 1964 m. gruodžio 2 d. Germersheimas, Reino kraštas-Pfalcas) – latvių kalbininkas, kalbos istorikas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1914 m. baigė Sankt Peterburgo universitetą. 1917–1918 m. apgynė magistro darbus iš sanskrito, senovės graikų, lotynų istorinės gramatikos, senovės slavų ir indoeuropiečių lyginamosios gramatikos. 1928 m. daktaras.[1]
1928–1944 m. Latvijos universiteto profesorius. 1929–1939 m. Latvijos švietimo ministerijos mėnraščio „Izglītības ministrijas mēnešraksts“ redaktorius. 1930–1940 m. Latvijos filologų draugijos pirmininkas. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1945–1949 m. latvių gimnazijos Hanau direktorius. Nuo 1946 m. dirbo Mainco universitete.
Tyrė kuršių kalbą, baltarusių kalbos lituanizmus, daugiausia latvių onomastiką.[2]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kalbotyros įvadas (Ievads valodniecībā) 1922 m.
- Pavardžių rašybos žodynas (Uzvārdu pareizrakstības vārdnīca), su V. Petersonu, 1927 m.
- Latvių asmenų vardų ir pavardžių studijos (Latviešu personu vārdu un uzvārdu studijas) t. 1 1929 m.
- Latvių rašybos vadovas (Latviešu pareizrakstības rokas grāmata), su V. Petersonu, 1933 m.
- Rašybos žodynas (Pareizrakstības vārdnīca), 1939 m.
- Latvių literatūros istorija (Latviešu literatūras vēsture: vecākais un vidējais posms, no. XVI g. s. vidus līdz XIX g. s. vidum), Frankfurt am Main, Gaismas pils, 1947 m.
- KĀDS VĀRDS PAR LATVIEŠU VALODU. Jaunā Gaita nr. 43, 1963
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ernests Blese. liis.lv Archyvuota kopija 2008-03-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Algirdas Sabaliauskas. Ernestas Blese. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 287 psl.