Raimundas Liormanas
Raimundas Liormanas (1892 m. rugsėjo 28 d. Aukštutinio Gelgaudiškio dvaras, Gelgaudiškio valsčius – 1979 m. liepos 9 d. Ročesteris) – Lietuvos karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1914 m. mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę, 1916 m. baigė Pskovo karo mokyklą. 1917 m. 12-osios armijos lietuvių karių vykdomojo komiteto vicepirmininkas, dalyvavo Petrogrado lietuvių seime. 1918 m. Lietuvių tautos tarybos įgaliotinis pabėgėlių reikalams Rygoje.
Grįžęs į Lietuvą, 1918 m. gruodžio mėn. savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Krašto apsaugos tarybos sekretoriumi. 1920 m. rugsėjo mėn. paskirtas Vietinės kariuomenės brigados štabo ypatingų reikalų karininku. Lenkijos kariuomenei puolant Vilnių 1920 m. spalio mėn. komandiruotas į jį dirbti prie Prancūzijos karinės misijos.
1922 m. baigęs Aukštuosius karininkų kursus paskirtas Vilkaviškio miesto ir apskrities, nuo 1923 m. – Marijampolės miesto ir apskrities karo komendantu. 1927–1938 m. Klaipėdos karinės srities viršininkas, Klaipėdos krašto komendantas, parodė daug iniciatyvos čia stiprinant valdžios autoritetą. 1931 m. pulkininkas. 1938–1940 m. Kariuomenės štabo ypatingųjų reikalų karininkas, kartu ėjo Raseinių apskrities komendanto pareigas.
Vokietijos okupacijos metais 1943–1944 m. kalintas Tilžėje. Pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. emigravo į JAV. Dalyvavo JAV lietuvių visuomeninėje veikloje.[1]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1928 m. II rūšies Vyčio kryžiaus 3 laipsnio ordinas
- 1928 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kazimieras Tamašauskas. Raimundas Liormanas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 427 psl.