Zenonas Bačelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Zenonas Bačelis (1892 m. sausio 4 d., [kitais duomenimis[1], 1891 m. gruodžio 22 d.], Gustonys, Naujamiesčio valsčius1973 m. rugpjūčio 23 d. San Paulas) – inžinierius, Brazilijos lietuvių visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1918 m. baigė Maskvos žemėtvarkos institutą. 19151922 m. dirbo Pavolgyje ir Turkestane, 19211922 m. Lietuvos atstovybės Rusijoje įgaliotinis lietuvių tremtiniams grąžinti. 19221940 m. dirbo Lietuvos žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamente, nuo 1927 m. direktorius. 19241925 m. Lietuvos matininkų sąjungos pirmininkas.

Dalyvavo Vilniui vaduoti sąjungos, Ūkininkų partijos, vėliau Ūkininkų vienybės veikloje. Bendradarbiavo spaudoje.

Po Antrojo pasaulinio karo emigravo į Braziliją. Buvo San Paulo lietuvių savišalpos ir kultūros bendruomenės „Lituania“ (vėliau DP Savišalpos kasų) steigėjas ir pirmininkas. 1967 m. jo iniciatyva atkurta Brazilijos lietuvių bendruomenė, 1973 m. jos tarybos pirmininkas.[2]

Po mirties, 1975 m. San Paule žmona Aleksandra išleido jo autobiografiją "Nerimo Siela".[3][4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]