Hidrologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vanduo užima 70 % Žemės paviršiaus

Hidrologija (gr. hydōr – vanduo + logos – mokslas) – mokslas, tiriantis Žemės rutulio vandenis, jų pasiskirstymą atmosferoje ir žemės paviršiuje, savybes, dinamiką ir ryšį su kitais geografinės sferos elementais. Hidrologija naudojasi geografijos, fizikos, matematikos metodais.

Hidrologijos užduotys[taisyti | redaguoti kodą]

Vertina ir prognozuoja vandens išteklius, teikia jų racionalaus naudojimo rekomendacijas.

1852 m. Livonijos, Estliandijos ir Kuršo hidrografinis žemėlapis

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Hidrologija pradėjo labiau plėtotis XVII amžiuje. 1674 m. Paryžiuje buvo išleista P. Pero (Perro) knyga „Apie šaltinių kilmę“, 1694 m. Frankfurte prie Maino – E. Melchioro (Melchiior) knyga „Hidrologija“.

XIX a. pradėta steigti spec. įstaigas upių hidrologiniam režimui tirti.

XX a. pradžioje daugelio valstybių aukštosiose mokyklose pradėtas skaityti hidrologijos kursas, išleisti pirmieji hidrologijos vadovėliai.

Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje pirmieji hidrologiniai stebėjimai pradėti 1811 m. Nemuno žemupyje.

Po I pasaulinio karo hidrologinius tyrimus darė hidrometrinė partija (įk. 1923), vėliau hidrometrinis biuras. Hidrologijos klausimais daug rašė S. Kolupaila.

Po II pasaulinio karo įvairūs hidrologijos klausimai spręsti Energetikos ir Vandens ūkio institutuose, Ž. ū., Kauno technologijos ir Vilniaus universitetuose.

Hidrologijos šakos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Sausumos hidrologija (sin. paviršinių vandenų hidrologija) tiria upes, ežerus, tvenkinius, pelkes ir jų visumą tam tikroje teritorijoje, žmogaus veiklos įtaką jų režimo kitimui.
  • Hidrometrija kuria ir tiria metodus bei prietaisus, naudojamus vandens judėjimą, būseną ir režimą apibūdinantiems dydžiams nustatyti.
  • Hidrografija tiria ir apibūdina vandens telkinius, aiškina jų išsidėstymo dėsnius.
  • Hidrochemija tiria gamtinių vandenų cheminę sudėtį, jos kitimo priklausomybę nuo cheminių, fizinių, biologinių procesų ir ūkinės veiklos. Ji kartu yra ir geochemijos šaka.
  • Hidrologinės prognozės nagrinėja vandens objektuose vykstančių reiškinių išankstinio numatymo galimybes ir metodus.
  • Inžinerinė hidrologija taiko hidrologijos dėsnius pagrįsti žmonių gamybinei veiklai, susijusiai su vandens telkinių, sausumos teritorijų vandens natūralaus režimo keitimu.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]