Kazimieras Ambrozaitis (1892)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Kazimieras Ambrozaitis
Gimė: 1892 m. vasario 14 d.
Rusija Rotuliai, Jurbarko valsčius, Rusijos imperija
Mirė: 1957 m. gruodžio 6 d. (65 metai)
Rusija Rešiotai, Krasnojarsko kraštas, Rusijos federacija
Veikla: Lietuvos visuomenės veikėjas, filosofijos daktaras
Partija: Lietuvos darbo federacija
Lietuvos krikščionių demokratų partija
Alma mater: Maskvos universitetas
Fribūro universitetas

Kazimieras Ambrozaitis (1892 m. vasario 14 d. Rotuliai, Jurbarko valsčius – 1957 m. gruodžio 6 d. Rešiotai, Krasnojarsko kraštas) – Lietuvos visuomenės veikėjas, filosofijos daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Jurbarko keturklasėje mokykloje. 1912 m. išlaikė pradžios mokyklos mokytojo egzaminus, nuo 1914 m. mokytojavo. 1915 m. įstojo į Maskvos universitetą, bet netrukus mobilizuotas Rusijos imperijos kariuomenėn. 19161918 m. toliau studijavo Maskvos universiteto Istorijos–filologijos fakultete. 1925 m. Fribūro universitete apgynė daktaro disertaciją.

1917 m. Rusijos lietuvių seimo Petrograde delegatas. 1919 m. grįžo į Lietuvą, Vilniuje dirbo lietuvių kalbos žodyno komisijoje, vienas Lietuvos darbo federacijos kūrėjų, jos pirmininkas. 19191920 m. laikraščių „Laisvė“, „Tėvynės sargas“ ir „Darbininkas“ faktinis redaktorius. 19201922 m. Lietuvos krikščionių demokratų partijos centro valdybos narys.

1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas nuo Lietuvos krikščionių demokratų partijos. Priklausė Darbo federacijos frakcijai, įėjusiai į LKDP bloką. Žemės reformos įstatymo referentas Steigiamajame Seime.

1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo ir 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo seimo prezidiumo sekretorius, 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio mėn. Trečiojo seimo vicepirmininkas. 1929 m. dėl Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir Lietuvių tautininkų sąjungos konflikto kalintas Varnių priverčiamojo darbo stovykloje. 19321936 m. vienas Lietuvos darbo jaunimo sąjungos kūrėjų.

1940 m. liepos 12 d. NKVD suimtas, kalintas Kaune. 1941 m. balandžio 23 d. Ypatingojo pasitarimo nuteistas, kalintas Karlage (Karagandos sritis). 1944 m. kovo 14 d. paleistas. 19441948 m. Valstybinės leidyklos redaktorius Kaune. 1948 m. gegužės 28 d. ištremtas į Krasnojarsko kraštą, tremtyje suimtas, kalintas Rešotų lageryje, ten mirė.[1] 1989 m. perlaidotas Skirsnemunės kapinėse.[2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mūsų kalėjimas ir bolševizmas, 1930 m.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ambrozaitis Kazys, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 4.
  • Ambrozaitis Kazimieras, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1953, p. 143;
  • Veilentienė A., Ambrozaitis Kazimieras, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 68-70.
  • Veilentienė A., Ambrozaitis Kazimieras, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 195–201.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazimieras TamašauskasKazimieras Ambrozaitis (1892). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 428 psl.
  2. Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas