Juozas Barkauskas (1892)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juozas Barkauskas (1892 m. lapkričio 27 d. Sasnava1944 m.) – Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1913 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją, metus mokytojavo. 1914 m. mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę, 1917 m. baigė Čugujevo (Charkovo sritis) karo mokyklą.

1919 m. sausio mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris, paskirtas 2-ojo pėstininkų pulko karininku. 1919 m. birželio mėn. perkeltas į Marijampolės batalioną, ryšių, nuo 1919 m. rugsėjo mėn. mokomosios komandos viršininkas. 1919 m. vasario mėn. – 1920 m. gruodžio mėn. dalyvavo kovose su Raudonąja armija, bermontininkais ir Lenkijos kariuomenės daliniais.

19211927 m. 6-ojo pėstininkų pulko, 3-ojo pėstininkų pulko ir 1-ojo pėstininkų pulkų bataliono vadas. 1927 m. perkeltas į kariuomenės intendantūrą, 19301932 m. kariuomenės intendantūros administracinės dalies viršininkas. 1931 m. pulkininkas. 1932 m. paleistas į atsargą.

1944 m. Vietinės rinktinės komendantas Vilkaviškyje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus ir dingo be žinios.[1]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vytautas ZabielskasJuozas Barkauskas (1892). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 655 psl.