Magdalena Avietėnaitė
| Magdalena Avietėnaitė | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1892 m. gruodžio 22 d. Brazavas, Kalvarijos valsčius |
| Mirė | 1984 m. rugpjūčio 13 d. (91 metai) Putnamas, Konektikuto valstija |
| Tėvas | Adomas Avietėnas |
| Motina | Magdalena Paulionytė |
| Veikla | žurnalistė, visuomenės veikėja |
| Alma mater | 1914 m. Ženevos universitetas |
Magdalena Avietėnaitė (1892 m. gruodžio 22 d. Brazave, Kalvarijos valsčius, Marijampolės apskritis – 1984 m. rugpjūčio 13 d. Putname, Konektikuto valstija, JAV) – Lietuvos diplomatė, žurnalistė, visuomenės veikėja, parodų organizatorė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1899 m. su šeima išvyko į JAV, apsigyveno Vusteryje, su pagyrimu baigė aukštesniąją mokyklą. 1914 m. baigė Ženevos universitetą. 1914–1920 m. redagavo savaitraštį „Amerikos lietuvis“. Mokėjo keletą užsienio kalbų.
Atsiliepdama į prezidento Antano Smetonos 1919 m. lapkričio 2 d. kreipimąsi į užsienio lietuvius, 1920 m. grįžo į Lietuvą. Iki 1940 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijoje (URM) vertėja, šifruotoja, slaptojo archyvo tvarkytoja, URM konfidencialiąja sekretore, 1924–1926 m. Lietuvos telegramų agentūros (ELTA) vedėja, nuo 1926 m. Spaudos biuro viršininke, vėliau Spaudos ir informacijos departamento direktore. 1924 m. birželio mėn. atstovavo Lietuvai tarptautinėje telegrafų agentūrų konferencijoje Berne (Šveicarija) ir buvo vienintelė moteris iš dalyvavusių 22 valstybių atstovų.
Priklausė Lietuvos istorijos, XXVII knygos mėgėjų, Lietuvos kanklininkų draugijoms, turėjo sukaupusi turtingą biblioteką. 1933–1947 m. Lietuvos skaučių sąjungos užsienio dalies vedėja. Suorganizavo parodas Barselonoje, Lježe, Stokholme, Kopenhagoje, Geteborge, Čikagoje, Briuselyje ir kt. 1937 m. pasaulinėje Paryžiaus parodoje „Meno ir technikos vieta šiuolaikiniame pasaulyje“ – lietuvių paviljonui rengti komiteto pirmininkė, 1939 m. Niujorko pasaulinės parodos „Rytojaus pasaulis“ Lietuvos paviljono generalinė komisarė. Jos dėka eksponatų atranka buvo itin profesionali. Niujorko meras už nuopelnus miestui M. Avietėnaitei įteikė parodos medalį bei suteikė Niujorko miesto garbės pilietės vardą.[1]
1940 m. birželio 17 d., pradėjus dirbti marionetinei Justo Paleckio vyriausybei, kartu su kolege Elena Barščiauskaite išnešė iš Užsienio reikalų ministerijos slaptas bylas ir perdavė jas Lietuvos archyvo vedėjui kunigui Juozapui Stakauskui. Prisidėjo prie Lietuvos aukso atsargų JAV išsaugojimo. 1940–1944 m. dėstė anglų kalbą Vilniaus universitete. Nacių okupacijos metais bendradarbiavo laikraštyje „Į laisvę“.
1944 m. vasaros viduryje, priartėjus karo frontui, pasitraukė iš Lietuvos. Iki 1947 m. glaudėsi karo pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, dirbo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, veikusio užsienyje, generaline sekretore. 1947 m., diplomato Petro Klimo žmonos pakviesta, apsistojo Paryžiuje, 1949 m. išvyko į JAV.
1949–1952 m. dirbo Detroito universiteto (University of Detroit Mercy) bibliotekoje, 1952–1953 m. dėstė sociologiją Anhursto kolegijoje (Annhurst College). Buvo VLIK politinės komisijos narė, vertė į anglų kalbą visus šios organizacijos rengiamus dokumentus. Iki išėjimo į pensiją dirbo Manhetanvilio Švč. Širdies kolegijoje (Manhattanville College of the Sacred Heart) bibliotekininke-konsultante. Vėliau gyveno seselių kazimieriečių globojamuose senelių namuose Putname, nuo 1964 m. tvarkė vienuolyno ir ALKA bibliotekas, finansiškai rėmė lietuvių organizacijas. Palaidota Putnamo vienuolyno kapinėse.[2]
Parašė istorinės tematikos knygų, vadovėlių. Už nuopelnus Lietuvai pagerbta Lietuvos bei užsienio valstybių apdovanojimais, tarp jų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio, Prancūzijos garbės legiono IV laipsnio ordinais.[3][4]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Didēji Francijos revoliucija / parašē Madelainē Avietēnaitē. – Worcester [Mass.]: Spauda ir turtu „Amerikos lietuvio“, 1917. – 75 p.: iliustr.
- Istorijos žymiausių Europos tautų dalyvavusių senovēje ir didžioje Pasaulinēje karēje / parašė Madelainē Avietēnaitē. – Worcester, Mass., 1932. – 193 p.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Į Lietuvą grįžta „laikinai“ saugota tarpukario paroda, 2014-10-31
- ↑ https://www.findagrave.com/memorial/184445977/magdalena-avietenaite Archyvuota kopija 2018-02-26 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Domas Šniukas. Magdalena Avietėnaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 343 psl.
- ↑ Eltos vadovė Magdalena Avietėnaitė, 2014-10-27 Archyvuota kopija 2018-02-26 iš Wayback Machine projekto.