Geodezija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Geodezija (gr. geodaisia kilęs iš žodžių geo 'žemė + daio 'daliju'), mokslas, tiriantis Žemės formą, dydį ir gravitacijos lauką bei vietovės matavimus, susijusius su Žemės paviršiaus planų ir žemėlapių sudarymu. Jis reikalingas tiek žemės formai ir didumui nustatyti, tiek planams ir žemėlapiams sudaryti. Remiantis geodeziniais matavimais, nustatoma žemės paviršiaus taškų tarpusavio padėtis. Geodezinis pagrindas reikalingas darant topografines nuotraukas ir kitus žemės matavimo darbus, atliekant visos šalies kartografavimą, vykdant statybos darbus, geodinaminius tyrimus, valstybės sienos žymėjimą ir daug kitų darbų, kuriuose tenka nustatyti taškų padėtį, t. y. jų koordinates. Šis mokslas suteikia galimybę atlikti reikiamo tikslumo geodezinius darbus pagal vieningą koordinačių sistemą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Egipte 4000 m. pr. m. e. geodeziniais matavimais buvo atnaujinamos Nilo potvynių sunaikintos sklypų ribos. Lietuvoje geodezijos darbai pradėti XVI a. per Valakų reformą (buvo matuojamos dvarų žemės, sudaromi 1521 ir 1526 m. Lietuvos ir Lenkijos žemėlapiai). 17901800 m. sudaryti Kauno, Vilniaus ir Gardino geodeziniai planai. Juos sudarant dalyvavo ir Laurynas Stuoka – Gucevičius. 1924 m. Lietuva įėjo į Baltijos šalių geodezinę komisiją, buvo atlikta Lietuvos trianguliacija, sudaryti topografiniai žemėlapiai.

Matavimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Be geodezijos mokslo nėra įmanomi jokie geodeziniai matavimai. Žemės geodeziniai (kitaip kadastriniai) matavimai – tai tikslus suformuotų žemės plotų nustatymas, plano ir kitų duomenų, reikalingų įrašyti į kadastro duomenų bazę, parengimas, tikslus žemės sklypo ribų posukio taškų koordinavimas (LKS94 valstybinėje koordinačių sistemoje). Žemės geodeziniai (kadastriniai) matavimai atliekami, kai yra žemė padalijama, atidalijama, sujungiama ir (ar) atliekama jos amalgamacija. Taip pat parduodant, išnuomojant ar suteikiant panaudai kitos paskirties valstybinės žemės sklypus, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje. Geodeziniai matavimai atliekami naudojant moderniausią šiuolaikinę geodezinių matavimų techniką. Naujausius GPS imtuvus, teodolitus bei lazerinius tacheometrus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kazakevičius A. ir kt. (1979) Taikomoji geodezija. Vilnius.: Mokslas.
  • Variakojis P. Geodezija. – Vilnius, 1984.
  • Tamutis Z., Tulevičius V., Žalnierukas A. Geodezija. – Vilnius, 1992.