Kunigiškių akmuo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kunigiškių akmuo
AukuroAkmuo.JPG
Kunigiškių Aukuro akmuo

Kunigiškių akmuo
Koordinatės
55°27′08″š. pl. 22°00′57″r. ilg. / 55.45221°š. pl. 22.01587°r. ilg. / 55.45221; 22.01587Koordinatės: 55°27′08″š. pl. 22°00′57″r. ilg. / 55.45221°š. pl. 22.01587°r. ilg. / 55.45221; 22.01587
Savivaldybė Šilalės rajono savivaldybė
Seniūnija Pajūrio seniūnija
Registro Nr. 3341 / AR1064 / M235

Kunigiškių akmuo, Aukuras, Šv. Jono akmuo (unikalus MC kodas 3341, ankstesnis registro kodas M235, buvęs paminklo kodas AR1064) – mitologinis akmuo Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, Kunigiškių (Pajūrio seniūnija) kaimo pietiniame pakraštyje, prie Jūros intako Kisės upės, 0,23 km į šiaurės vakarus nuo Jūros ir 3 m į šiaurę nuo Kisės upės.

Akmuo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kunigiškių akmuo yra pilkasis granitas 4,3 m ilgio, 2,2 m pločio ir 1 m aukščio. Jo pietinėje pusėje yra 80 x 30 cm dydžio įduba, primenanti kėdę. Šalia akmens yra 1930 m. statytas koplytstulpis su šv. Jono Krikštytojo statulėle.

80 m į pietryčius nuo akmens yra Pakisio piliakalnis.

Legendos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasak padavimų, ant akmens buvo aukojama. Pasakojama, kad prie akmens žmonės matę verkiantį kūdikėlį, pastačius koplytstulpį jis nebesirodęs.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1971 m. aplink mitologinį akmenį archeologinius tyrimus atliko Istorijos institutas (tyrimų vadovas Vytautas Urbanavičius); rastas 15 cm skersmens akmenų grindinys, tarp jų buvo degėsių, trys duobės, kuriose kūrenta ugnis, žiestos geltonos ir juodos keramikos, degintų kaulų liekanų, arklio dantis. Nustatyta, kad prie akmens XVIXVII a. dar vyko apeigos. [1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vykintas VaitkevičiusKunigiškių akmuo. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 267 psl.