Laumenų ąžuolas

Koordinatės: 55°36′53″š. pl. 22°21′26″r. ilg. / 55.614817°š. pl. 22.357352°r. ilg. / 55.614817; 22.357352
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°36′53″š. pl. 22°21′26″r. ilg. / 55.614817°š. pl. 22.357352°r. ilg. / 55.614817; 22.357352

Laumenų ąžuolas

Ąžuolas žiemą
VietaLaumenai, Šilalės raj.
Rūšispaprastasis ąžuolas
Aukštis17 m
Lajos plotis17 m
Apimtis (1,3 m aukštyje)4,9 m

Laumenų ąžuolas – saugomas išskirtinis ąžuolas, augantis Šilalės rajono savivaldybėje, Kaltinėnų seniūnijoje, Laumenų kaime. 2005 m. pripažintas valstybinės reikšmės gamtos paveldo objektu.[1] Galima pasiekti iš senojo Žemaičių plento maždaug pusiaukelėje tarp Laukuvos ir Kaltinėnų, pasukus per Bilionius – 4 km į šiaurės rytus.

Žaibo paveiktas kamienas su sena koplytėle

Pasiekiamumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ąžuolas stūkso atokioje vietovėje, toli laukuose, supamas dirbamų žemių, ganyklų. Apylinkių reljefas kalvotas, todėl medis nuo artimiausio laukų kelio sunkiai pastebimas.[2] Žvyruotu keliu, kuriuo praeina ir Aukštagirės dviračių maršrutas, važiuojama pagal nuorodą „Aukštagirės apžvalgos bokštas“. Privažiavus kryžkelę, kurioje į kairę važiuojama į Aukštagirės kalną ir apžvalgos bokštą, pasukti dešiniau, pagal dviračių maršruto nuorodas. Pravažiuojama Laumėkalnio dviratininkų stotelė su informaciniu stendu, kurio schemoje pažymėtas ir Laumenų ąžuolas. Nuo Laumėkalnio nusileidus į slėnį, ties tilteliu per melioracijos griovį iš šio kelio tenka išsukti šiaurės vakarų kryptimi sezoniniu gruntiniu keliuku ir įveikti paskutinį kalvotą kilometrą tolumoje matomo miško link.

Būklė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laumenų ąžuolas auga palaukės šlaite, atrodo tvirtas, šiek tiek pakrypęs. Jo laja kompaktiška, šakos gana trumpos, bet tankios, gyvybingas. Nuo 8,0 m matyti akivaizdus žaibo pažeidimas iki pat medžio apačios.[2] Šioje kamieno pusėje pritvirtinta koplytėlė (prastos būklės). Po šaknimis išrausta nedidelė ola. 2023 m. duomenimis, šalia medžio stovėjo šiuolaikinis lankytino objekto ženklas, aplink kamieną buvo išlikę senos tvorelės fragmentų, sauso pašaro likučių.

Duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis:[2]

  • Aukštis virš jūros lygio – 185 m
  • Medžio rūšis – paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.)
  • Medžio aukštis – 17 m (15 m[1])
  • Kamieno apimtis (1,3 metro aukštyje) – 4,9 m (4,8 m[1])
  • Kamieno aukštis (iki šakų) – 4,5 m
  • Lajos plotis – 17 m

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]