Šiauduva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Viduramžiais Šiauduva vadinosi ir Šeduva.
Šiauduva
Šiaudova.JPG
Šiauduva iš šiaurės vakarų
Šiauduva
Šiauduva
Koordinatės 55°34′30″š. pl. 22°14′13″r. ilg. / 55.575°š. pl. 22.237°r. ilg. / 55.575; 22.237 (Šiauduva)Koordinatės: 55°34′30″š. pl. 22°14′13″r. ilg. / 55.575°š. pl. 22.237°r. ilg. / 55.575; 22.237 (Šiauduva)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Šilalės rajono savivaldybės vėliava Šilalės rajono savivaldybė
Seniūnija Laukuvos seniūnija
Gyventojų (2021) 337
Commons-logo.svg Vikiteka Šiauduva
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Šiaũduva
Kilmininkas: Šiaũduvos
Naudininkas: Šiaũduvai
Galininkas: Šiaũduvą
Įnagininkas: Šiaũduva
Vietininkas: Šiaũduvoje

Šiauduva – kaimas Šilalės rajono savivaldybėje, 6 km į pietus nuo Laukuvos, prie kelio  162  LaukuvaŠilalė . Seniūnaitijos centras. Veikia Padievyčio pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-75035), Šiauduvos koplyčia.

Pagrindinė gatvė
Medžio skulptūra žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui
Akmenų pintinė

Kaime yra Šiauduvos I tvenkinys ir Šiauduvos II tvenkinys, šiaurėje telkšo Dievytis, o rytuose, prie Yžnės, yra ištisa tvenkinių virtinė bei Ežervyčio pelkė (per vieną iš telkinių nutiesta kūlgrinda).[2] Šalia kaimo, Padievyčio miške stūkso Padievyčio piliakalnis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1329 m. jungtinės kryžiuočių ir Čekijos karaliaus Jono pajėgos užėmė Šiauduvos pilį. XVI a. minimas Šiauduvos valsčius.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIV a. Šiauduvos valsčiaus centras Medininkų žemė
XVI a. vidurys Žemaitijos seniūnija
1791 m. Telšių reparticija
1950 m. Laukuvos valsčius Rietavo apskritis
19501954 m. Šiauduvos apylinkės centras Šilalės rajonas
19541963 m. Padievyčio apylinkė
19631968 m. Stungaičių apylinkė
19681988 m. Padievyčio apylinkės centras
19881995 m. Laukuvos apylinkė
1995 Laukuvos seniūnija Šilalės rajono savivaldybė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7] 1987 m.[8]
68 115 136 197 366 430
1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2021 m.sur.[12] - -
471 436 376 337 - -


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. „Objekto Nr. 6826 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  3. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  4. „JUOS IŠAUGINO ŠILALĖS ŽEMĖ Šiauduvos praeitis ir paveldas“. siloaidas.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-16. Nuoroda tikrinta 2016-04-16. 
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. ŠiauduvaMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 387 psl.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Šiauduva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 176
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Šauduva. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 206 psl.