Įsteigtas 1992 m., siekiant išsaugoti Vakarų Žemaičių pietinėms moreninėms lygumoms būdingą Ašvos-Stigrės upelių santakos kraštovaizdį.[1] Saugomos buveinės: vakarų taiga, plačialapių ir mišrūs miškai, pelkėti lapuočių miškai. Retos rūšys – kraujalakinis melsvys, ovalioji geldutė.[2]