Albertas Stanislovas Radvila
 lenk. Albrecht Stanisław Radziwiłł |
|
|---|---|
.jpg) |
|
| Radvilos | |
 |
|
| Trimitai | |
| Gimė: | 1593 m. liepos 1 d. Olykoje |
| Mirė: | 1656 m. lapkričio 12 d. (63 metai) Gdanske |
| Tėvas: | Stanislovas Radvila II |
| Motina: | Marina iš Miškų giminės |
| Sutuoktinis(-ė): | Regina fon Eisenreich Kristina Liubomirskytė |
| Veikla: | Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas. |
 Vikiteka: |
Albertas Stanislovas RadvilaVikiteka |
Albertas Stanislovas Radvila (lenk. Albrecht Stanisław Radziwiłł, 1593 m. liepos 1 d. Olykoje – 1656 m. lapkričio 12 d. Gdanske) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Turinys |
Biografija [taisyti]
Šeima [taisyti]
Kunigaikštis, kilęs iš Radvilų giminės Olykos- Nesvyžiaus linijos,[1] tėvas Stanislovas Radvila II, motina Marina iš Miškų giminės. Brolis Karolis Stanislovas Radvila. Buvo du kartus vedęs – Reginą fon Eisenreich ir Kristiną Liubomirskytę, tačiau vaikų neturėjo.
Dvarai [taisyti]
III Olykos valdytojas
Asmenybė [taisyti]
Vilniaus jėzuitų kolegijos auklėtinis. Studijavo keliuose Prancūzijos ir Italijos universitetuose, mokėjo kelias Europos kalbas. Nesutaikomas ir išdidus katalikas, visais būdais stengėsi sumenkinti kitatikius, visada gynė Lietuvos reikalus, tačiau darbą visuomenės reikalams neblogai suderindavo su nuolatiniu rūpinimusi savo šeimos ir giminės didybe bei turtais.
Paliko lotynų kalba parašytus 1632–1655 m. dienoraščius ir pastebėjimus, kurie yra geriausias XVII a. politinės istorijos paminklas. Tik 1839 m. jų du tomus išleido E. Račinskis.
Valstybinė veikla [taisyti]
1619 m. Lietuvos pakancleris, nuo 1623 m. Lietuvos didysis kancleris ir svarbiausias LDK vidaus ir užsienio politikos kuratorius. Dalyvavo sudarant beveik visas to laikotarpio tarptautines sutartis ir vidinėse derybose. 1624–1625 m. padėjo būsimajam karaliui Vladislovui Vazai jo kelionės po Europos šalis metu, 1632 m. ATR elekciniame seime parėmė Vladislovo Vazos kandidatūrą į sostą. Vėliau buvo Jono Kazimiero Vazos rėmėjas.[2] 1646 m. kaip pasiuntinys vyko į Prancūziją dėl karaliaus vedybų su Liudvika Marija Gonzaga.
| Postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Jeronimas Valavičius |
 1619–1623 |
Po to: Povilas Steponas Sapiega |
| Prieš tai: Leonas Sapiega |
1623–1656 |
Po to: Kristupas Zigmantas Pacas |
|
|||||||
Bibliografija [taisyti]
- Pamiętnik o dziejach w Polsce, t. I–III, PIW, 1980
- De rebus Sigismundi III (rankraštis)
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Albertas Stanislovas Radvila. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 306 psl.
- ↑ Radvila Albrechtas Stanislovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 429 psl.
Nuorodos [taisyti]
Trimitų herbo Radvilos lenkų kalba
| LDK didikų giminės | |
|---|---|
| Lietuvių kilmės | • Kęsgailos • Astikai • Radvilos • Gelgaudai • Goštautai • Olelkaičiai • Čartoriskiai • Alšėniškiai • Pacai • Manvydai • Sakaičiai • Sudimantaičiai • |
| Rusėnų kilmės | • Chodkevičiai • Ostrogiškiai • Sapiegos • Tiškevičiai • Oginskiai • Puzinai • Iljiničiai • Višnioveckiai • |
| Vokiečių kilmės | • Tyzenhauzai • Pliateriai • |
| Totorių kilmės | • Glinskiai • |
