Jonušas Radvila I
 lenk. Janusz Radziwiłł |
|
|---|---|
.jpg) |
|
| Radvilos | |
 |
|
| Trimitai | |
| Gimė: | 1579 m. liepos 22 d. Vilnius |
| Mirė: | 1620 m. lapkričio 6 d. (41 metai) Šarlinas, Lenkija |
| Tėvas: | Kristupas Radvila Perkūnas |
| Motina: | Kotryna Ostrogiškė |
| Sutuoktinis(-ė): | Sofija Slucka iš Olelkaičių Elžbieta Sofija Hohencolern |
| Vaikai: |
Su Elžbieta Sofija Hohencolern: Elžbieta Eleonora Radvilaitė |
 Vikiteka: |
Jonušas Radvila IVikiteka |
.jpg)
Jonušas Radvila I (lenk. Janusz Radziwiłł, 1579 m. liepos 22 d. Vilniuje – 1620 m. lapkričio 6 d. Šarline, Lenkija) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Biografija [taisyti]
Šventosios Romos imperijos kunigaikštis, kilęs iš Gediminaičių Radvilų Biržų – Dubingių giminės,[1] Kristupo Radvilos Perkūno ir Kotrynos Ostrogiškės sūnus.
1600 m. spalio 1 d. vedė Sofiją Slucką iš Olelkaičių, Slucko ir Kopylio paveldėtoją ir tapo turtingiausiu Lietuvos didiku.
Vos sulaukęs 16 metų kartu su broliu buvo išsiųstas į Vokietiją mokytis. Jaunystėje su tėvu dalyvavo Infliantų kampanijoje. Nuo 1599 m. LDK taurininkas. Nuo 1603 m., mirus tėvui, kartu su broliu Kristupu Radvila tapo Radvilų giminės politiniais vadovais. 1606 m. susipykęs su karaliumi Žygimantu Vaza dalyvavo Krokuvos vaivados Mikalojaus Zebžydovskio rokoše, Lietuvos ir Lenkijos šlėktos maište prieš karalių. 1607–1608 m. Lietuvoje privačiai kariavo su karaliaus šalininku Jonu Karoliu Chodkevičiumi. Siekė į karaliaus sostą pasodinti Transilvanijos kunigaikštį Gaborą Betlenemą. 1607 m. liepos 6 d. karaliaus šalininkams pralaimėjus mūšį prie Guzovo pasitraukė iš politinės kovos, tačiau liko opozicijos rėmėjas. Išvykęs į užsienį gyveno Prancūzijoje ir Šveicarijoje, grįžo tik 1610 m. 1612 m. netekęs pirmosios žmonos, 1613 m. liepos 3 d. Berlyne vedė Brandenburgo elektoriaus dukrą Elžbietą Sofiją Hohencolern ir apsigyveno Gdanske. Vėliau įsigijo Lichtenbergo pilį Frankonijoje.
1616 m. protestuodamas prieš Vazų rytų politiką ir pradėtą karą su Maskva, emigravo į Vokietiją. Tačiau, kai 1618 m. buvo paskirtas Vilniaus kaštelionu, vėl apsigyveno Vilniuje. Tačiau dažnai būdavo ir Gdanske. Mirė vos sulaukęs sūnaus Boguslavo gimimo savo tarno namuose Šarline. Su iškilmėmis pašarvotas Vilniaus evangelikų bažnyčioje 1621 m. sausio 12d., o palaidotas Dubingių kalvinų bažnyčios kriptoje vasario 16 d. Šermenims Adomas Rasijus sukūrė eiliuotus trenus.
-
Jonušo Radvilos I pirmoji žmona Sofija Slucka iš Olelkaičių
-
Jonušo Radvilos I antroji žmona Elžbieta Sofija Hohencolern
._%D0%A1%D0%BE%D1%84%E2%80%99%D1%8F_%D0%A0%D0%B0%D0%B4%D0%B7%D1%96%D0%B2%D1%96%D0%BB_(%D0%90%D0%BB%D0%B5%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B0%D0%B2%D1%96%D1%87).jpg)
._%D0%90%D0%BB%D1%8C%D0%B6%D0%B1%D0%B5%D1%82%D0%B0_%D0%A1%D0%BE%D1%84%E2%80%99%D1%8F_%D0%A0%D0%B0%D0%B4%D0%B7%D1%96%D0%B2%D1%96%D0%BB_(%D0%93%D0%BE%D0%B3%D0%B5%D0%BD%D1%86%D0%BE%D0%BB%D0%B5%D1%80%D0%BD).jpg)
| Postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Jeronimas Chodkevičius |
 1618–1620 |
Po to: Mikalojus Hlebavičius |
| LDK didikų giminės | |
|---|---|
| Lietuvių kilmės | • Kęsgailos • Astikai • Radvilos • Gelgaudai • Goštautai • Olelkaičiai • Čartoriskiai • Alšėniškiai • Pacai • Manvydai • Sakaičiai • Sudimantaičiai • |
| Rusėnų kilmės | • Chodkevičiai • Ostrogiškiai • Sapiegos • Tiškevičiai • Oginskiai • Puzinai • Iljiničiai • Višnioveckiai • |
| Vokiečių kilmės | • Tyzenhauzai • Pliateriai • |
| Totorių kilmės | • Glinskiai • |
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Jonušas Radvila I. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 306 psl.
Nuorodos [taisyti]
Trimitų herbo Radvilos lenkų kalba
