Jonušas Radvila I

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonušas Radvila I
lenk. Janusz Radziwiłł
Radvilos
Trimitai
Trimitai
Gimė 1579 m. liepos 22 d.
Vilnius
Mirė 1620 m. lapkričio 6 d. (41 metai)
Šarlinas, Lenkija
Tėvas Kristupas Radvila Perkūnas
Motina Kotryna Ostrogiškė
Sutuoktinis (-ė) Sofija Slucka iš Olelkaičių
Elžbieta Sofija Hohencolern
Vaikai Su Elžbieta Sofija Hohencolern: Elžbieta Eleonora Radvilaitė
Jonas Jurgis Radvila
Sofija Agnieška Radvilaitė
Boguslavas Radvila
Vikiteka Jonušas Radvila I

Jonušas Radvila I (lenk. Janusz Radziwiłł, 1579 m. liepos 22 d. Vilniuje – 1620 m. lapkričio 6 d. Šarline, Lenkija) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šventosios Romos imperijos kunigaikštis, kilęs iš Gediminaičių Radvilų Biržų – Dubingių giminės,[1] Kristupo Radvilos Perkūno ir Kotrynos Ostrogiškės sūnus.

Vos sulaukęs 16 metų kartu su broliu buvo išsiųstas į Vokietiją mokytis. Jaunystėje su tėvu dalyvavo Livonijos kare.

Nuo 1599 m. LDK taurininkas.

Konfliktas dėl nuotakos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl religinių įsitikinimų skirtumų vos neprasidėjo karas tarp Radvilų ir Chodkevičių. Kai Kristupo Radvilos sūnus Jonušas ir Chodkevičių globotinė našlaitė Sofija Olelkaitė dar buvo vaikai, Kristupas Radvila Perkūnas ir Sofijos globėjas Jurgis Chodkevičius buvo sudarę vedybų sutartį. Pagal ją Jonušas ir Sofija, sulaukę pilnametystės turėjo būti sutuokti. Bet atėjus metui Chodkevičiaus broliai atsisakė savo globotinę, turtingiausią Lietuvos nuotaką, išleisti už Jonušo. Radvilos kreipėsi į Tribunolą ir Chodkevičiams buvo priteista išmokėti 6 mln. grašių kompensaciją už sutarties nevykdymą. Atsakydami į tai Chodkevičiai griebėsi ginklo. Dvi galingiausios Lietuvos giminės Vilniuje ruošėsi karui: didysis etmonas Radvila Perkūnas surinko apie 6 000 karių, o Lietuvos lauko etmonas Jonas Karolis Chodkevičius – virš 2000 ir atgabeno 24 pabūklus. Ir tik vyskupo pastangomis ir karaliaus paliepimu buvo išvengta brolžudiško karo, o 1600 m. spalio 1 d. Jonušas vedė Sofiją Slucką iš Olelkaičių, Slucko ir Kopylio paveldėtoją ir tapo turtingiausiu Lietuvos didiku.

Radvilų giminės galva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1603 m., mirus tėvui, kartu su broliu Kristupu Radvila tapo Radvilų giminės politiniais vadovais.

Zebžydovskio (Sandomiro) rokošas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Zebžydovskio rokošas.

1606 m. susipykęs su karaliumi Žygimantu Vaza dalyvavo Krokuvos vaivados Mikalojaus Zebžydovskio rokoše, Lietuvos ir Lenkijos šlėktos maište prieš karalių.

1607 m. liepos 6 d. karaliaus šalininkams pralaimėjus mūšį prie Guzovo pasitraukė iš politinės kovos, tačiau liko opozicijos rėmėjas. Išvykęs į užsienį gyveno Prancūzijoje ir Šveicarijoje, grįžo tik 1610 m.

16071608 m. Lietuvoje privačiai kariavo su karaliaus šalininku Jonu Karoliu Chodkevičiumi. Siekė į karaliaus sostą pasodinti Transilvanijos kunigaikštį Gaborą Betlenemą.

Antroji santuoka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1612 m. netekęs pirmosios žmonos, 1613 m. liepos 3 d. Berlyne vedė Brandenburgo elektoriaus dukrą Elžbietą Sofiją Hohencolern ir apsigyveno Gdanske. Vėliau įsigijo Lichtenbergo pilį Frankonijoje.

1616 m. protestuodamas prieš Vazų rytų politiką ir pradėtą karą su Maskva, emigravo į Vokietiją. Tačiau, kai 1618 m. buvo paskirtas Vilniaus kaštelionu, vėl apsigyveno Vilniuje. Tačiau dažnai būdavo ir Gdanske.

Mirė vos sulaukęs sūnaus Boguslavo gimimo savo tarno namuose Šarline. Su iškilmėmis pašarvotas Vilniaus evangelikų bažnyčioje 1621 m. sausio 12 d., o palaidotas Dubingių kalvinų bažnyčios kriptoje vasario 16 d. Šermenims Adomas Rasijus sukūrė eiliuotus trenus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jonušas Radvila ILietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 306 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trimitų herbo Radvilos Archyvuota kopija 2007-01-28 iš Wayback Machine projekto. lenkų kalba


Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija
Politinis postas
Prieš tai:
Jeronimas Chodkevičius
Vilniaus kaštelionas

16181620
Po to:
Mikalojus Hlebavičius